“Kinas apie kiną” prasideda tuo, kad jame yra rodomi bandymai filmuoti karštą vasarą rudens pabaigoje. Ir vietoj to, kad ramiai sau kaitintis po “tariamąją” saulę, aktoriai svajoja, kuo greičiau įlysti į šiltą, pukuotą striukę ir vilnonines kojines.
Filmo režisierė leidžia sau viską: versti žmones dirbti, kai lyja ar pučia šiaurinis vėjas, jai dėl to, tiesą sakant, nusispjaut, nes ji laikosi savo idėjų. Kad ir idėjos jos nėra įprastos. Jai daug svarbiau yra parodyti dvejų aktorių, kurie pagal scenarijų yra įsimylėję, nesugebėjimą pasibučiuoti. Taip ir užsimezgia “režisierės”(Ann Parillaud), “aktorio”(Gregoire Colin), “aktorės”(Roxane Mesquida), “režisierės padėjėjo”(Eshely Winninger) ir dar poros žmonių santykiai, kurie ir sudaro filmo pagrindą. Tie santykiai yra stilingai nufilmuoti šaltoje aplinkoje, nesibaigiančiuose pokalbiuose ir nevilties apimtų aktorių akyse.
Kaip priversti “aktorių” vaidint? O kaip įkalbėt “aktorę” nusirengt? “Režisierė” tai sprendžia nevienareikšmiškai ir savais metodais, bet galiausiai “tai”, kas iš tikrųjų buvo viso filmo idėja, įvyksta. Dievo ašaras lieja filmavimo komanda, kai “aktorius” pagaliau imituoja “aktorės” defloraciją. Iš kitos pusies pažvelgus, man kyla porą klausimų Breillat (pačio filmo autorei). Ar kartais “režisierė” Parillaud nėra “alter ego” pačios Breillat? Jei taip, tai dar blogiau, nes drąsiai galiu pasakyt, kad jos “filme filme” galima išskirt tris pagrindinius epizodus: jau minėtas “paplūdimys”, paskui “lovos scena”(kur apie 40 min. bandoma išaiškint, kaip būtent “aktorė” turi nukrist į lovą, kurioje jau 40 min. jos laukia “aktorius”), vėliau eina “nekaltybės praradimas”, kuris yra toks madingas prancūziškuose filmuose (pvz. “Fuck me”). Turiningai skamba, argi ne taip?
Tarkim, kam nors ir patiks pati idėja, bet kas man paaiškins, kokio velnio “režisierė” provokuoja “aktorių”, kuris pagal jos pačios scenarijų, turi įsimylėt ir permiegot su “aktorę”, kurios iš tiesų nekenčia?
Perprast filmą yra labai sudėtinga, nes komplikuotas siužetas persipina su realiu gyvenimu. Reiktų paminėti, kad ir pagrindinė mintis kažkur dingsta filmo viduryje, nes faktiškai sekso, kuris buvo pagal scenarijų, nėra, ir susidaro toks įspūdis, kad ir nebus, nes iš “aktorio” yra laukiamas pasiaukojimas – permiegot su nekenčiama moterimi, tik tai dėl to, kad nimfomaniška “režisierė” patenkintų savo apetitus. No passaran.
Komentarai