Tai anksčiau Benas buvo bjaurus vaikinukas – vagystės, narkotikai ir t.t. Bet dabar, kai pataisos kolonija jau praeity, jis tampa stropiu studentu ir doru piliečiu ir kas svarbiausia – geriausiu plaukiku koledže. Ir pačiu laimingiausiu žmogumi savo merginos Amy dėka.
Vienu žodžiu, viskas pas Beną yra gerai. Kai vieną gražią dieną jis nesutiko savo kelyje, einant į persirengimo kambarį, femme fatale – gražią, gan stamboką, vyresnių kursų naujokę, kurią galima laisvai pavadinti “krauju su pienu”. Ir iš karto prasideda gašlios mintys ir suvedžiojimo menas. Ką jau šnekėti apie prašymus išlaužti neatidaromą spintą, nuolat kažkokių daiktų “palikinėjimus” pas jį namuose – pradedant nuo vadovėlių, baigiant underwear‘u, “sjusidinius” mergaitės priepuolius, kai jinai pradeda mėtytis po Beno džipu ir nuolatinius dūsavimus, kad jai karšta – “einam į lauką, čia tvanku”. Tokiu būdu, priveda visą reikalą prie sekso baseine ir jo prisipažinimo meilėje.
Benui buvo gerai, dabar Benui blogai. Jis jaučiasi gan niekingai, jis išdavė mylimąją merginą. Ir visa tai atsitinka prieš pačias svarbiausias jo gyvenimo varžybas. Jam tiesiog reikia viską užmiršti ir skirti visą save treniruotėm ir Amy. Bet ne, femme fatale pradeda pamažu gadint vaikinukui gyvenimą: seka kiekvieną jo žingsnį, eina su gėlėmis į svečius pas jo mamą, dirba savanore toje pačioje ligoninėje, kur ir jis, jo paidžeris ir e-mail kenčia nuo meilės prisipažinimų ir žinučių, kurių yra nesąmoningai daug. Pati prisiprašė – Benas ją ima ir pasiunčia velniop.
Ir tada prasideda tikros psichopatės kerštas, kurio jau senai laukėm, ji staiga tampa nepakenčiama kale, kuri savo kelyje pašalina visus sunkumus ir trukdžius.
Meilė ir kraujas, gėda ir aistros, grasinimai ir ašaros, tešlagalviai policininkai ir išsigandę herojų veideliai. Aišku tik tas, kad šiame filme viskas baigsis happy-end‘u. Filmas gan kvailas ir visai nejuokingas, ir netgi ne baisus, nes jau po dešimties minučių nusibosta žiūrėt paauglių nesąmonės.
Komentarai