„Perkele!” – šaukia “SS” bataliono uniforma apvilktas jaunas suomių intelektualas. 1944-ųjų ruduo, karas. Saviškiai jį grandine prikalė prie uolos, įdavė šiek tiek maisto ir šautuvą su optiniu taikikliu. Kad iki pabaigos šaudytų į atslenkančius rusus – tokius tarp uolų ir akmenų išsibarsčiusius snaiperius sovietai vadino „gegutėmis“. Bet – kaip paaiškėja – jis net gegutė.
Ir šaudyti jam beveik neprisieina – tik šaltu skandinavišku žvilgsniu stebėti per optinį taikiklį. Štai rusų lėktuvai kerta per saviškių gurguolę – ir Samijos platybėse atsiduria dar vienas herojus – buvęs sovietų armijos areštantas Kartuzovas. Abu juos priglaudžia samė moteris Anni. Tokie tai trys šios komiškos, graudžios ir mistinės mini istorijos dalyviai.
Aleksandras Rogožkinas, kaip žinia, išgarsėjo „Nacionalinės medžioklės“ komedijomis (ar net „Mentų“ serija), ir čia vaidina du jo mėgstamiausi aktoriai – Ville Haapasalo ir Viktoras „Bykovas“ Kuzmičius. Jiems talkina iš Suomijos radijo pagrobta Anni-Christina Juuso. Tik šį kartą lapių žemėje vyksta ne girta komedija, o savotiška drama. Jeigu ją taip galima pavadinti – istorijos herojai nesupranta vienas kito – rusas košia „Pašol ty!” savo kalba, suomis paskubomis beria savo frazes, o moteris ramiai dėsto tiesas lapių kalba. Vienas – apie Jeseniną taksi, kitas – apie akinius Stokholme, o Anni – apie buitį ir lapišką išmintį.
Tai filmas apie karą ir jo pabaigą, apie geležį, apie saunai nusivilktus drabužius, pagaliau apie gydančią meilę. Stebėtina, kaip Rogožkinui pavyko išvengti tiek metų rusų karo epuose kauptų stereotipų ir iš naujo pažvelgti į mielai absurdišką gyvenimą. Ne veltui pirmasis juostos pavadinimas buvo „Gegutė, išauginusi savo vaikus“.
Komentarai