Nervingas, komplikuotas This Is Hardcore jau praeity. Eilė atėjo naujam su gan optimistišku pavadinimu – We Love Life (Mes Mylim Gyvenimą) albumui. Iš pačio pavadinimo turime laukti kažko gerai nuteikiančio ir priduodančio jėgų eiti pirmyn, bet…iš tiesų, bendras albumo nusiteikimas primena pavargusio žmogaus išpažintį, kuris bando pasidalinti su mumis savo gyvenimiškomis problemomis. Kartais jis pasikarščiuoja, kartais sulėtina gyvenimo tempą ar tiesiog tyli, kartais verkia tam, kad ir vėl nesusilaikyti ir sprogti. Psichodelikos čia tikrai netrūksta.
Lengvas ir švelnus akustinės gitaros akompanimentas duoda suprasti, kad sudėtingi eksperimentai ir bandymai su garsu yra pamiršti, ir kad atėjo laikas, kaip tikriems anglams dirbti su gitara, o ne laužytu garsu.
Bet ne viskas taip blogai, kaip atrodo, negalima nepaminėti to, kad besiklausant šito albumo kiekvienas pastebės tobulą brit-pop istorijos ir Jarvio Cockerio lirikos ir vokalo kompeliaciją. Visiems aišku yra puikiai žinomos Jarvio asmeninės problemos, ir tai matomai atsispindėjo We Love Life kompozicijose. Iš pačio albumo ypatumų norisi pabrėžti chorinį “backvokalą”, kuris priduoda žavėsio ir pagyvina patį albumą. Pavargo Pulp, pradėjo depresuot…
Komentarai