Gal būt Shyamalan sugalvojo sau tikslą galutinai užmigdyti savo žiūrovus? Kiekvienas jo filmas monotoniškesnis už ankstesnį – nors ir pats pirmas iš jų nebuvo veiksmo įsikūnijimas. “Šeštasis pojūtis” savo autoriui davė monotonijos, kuri tapo jo vizitine kortele, kūrėjo vardą.. Tiesa, ne viskas yra taip blogai, kaip atrodo, Shyamalan stebino savo auditoriją paradoksalia filmo pabaiga, kurios niekas nesitiki. O tai verčia galvoti ir laukti finalo. Tame pačiame “Šeštajame pojūtyje” man teko ilgai pamąstyti prieš tai, kai aš supratau kame gi vis dėlto kampas. Tos pačios razinkos aš ieškojau ir “Signs”, bet kažkaip neradau. Pasirodė, kad filmas be razinkos, tai yra be įdaro. Kaip bandelė, kurioje ant tiek mažai obuolių uogienės, kad ją yra sudetinga aptikti, o kai pagaliau surandi, tai daugiau nusivili kiekiu, negu džiaugiesi pačiu faktu, kad ji YRA.
Pačiame filme kalba eina apie buvusį vikarą Graham Hess, kuris pakeitė savo profesiją po žmonos mirties ( ją partrenkė mašina, kurią vairavo Shyamalan, tiksliau yra pasakyti personažas, kurį pats režisierius leido sau suvaidinti). Po tokio liūdnaus įvykio Hess “stebuklinga” meta savo užsiėmimą ir tampa ūkininku, plius prie viso to – kategoriškai atsisako grįžti prie religinės praktikos. Jis niekam nemaišydamas gyvena, augina kukurūzų lauką, kuris stebina savo didžiais, kai vieną gražią dieną jis pastebi, kad kažkas vagia iš jo kukurūzus – tai yra “kerpa” patį lauką tam tikrose vietose tam tikrais ženklais. Galiausiai Hess pastebi visą eilę neaiškių ženklų, kurių atsiradimas neduoda jam šventos ramybės. Šitą mįslę ir stengiasi išspręsti mūsų herojus su savo brolio ir dvejų vaikų pagalba.
Siužeto konstrukcija labai paini ir ją “išpainioti” ne visiems duota, bent jau man tą padaryti liko nesuvokiama užduotimi. Žmonos mirtis – pagrindinis kolizijos elementas. Vikaras, kurio vaidmenį atlieka Melas Gibsonas, nuolat grįžta prie šito incidento, iš naujo pergyvena šitokią tragediją, prisimena žodžius, kuriuos žmona jam sakė prieš mirtį, ir matomai save kankina. Bet kas iš to? Žmonos mirtis visiškai pakeitė pastoriaus gyvenimą, iš kurio jis paliko tik meilę savo vaikams, o visą kitą pasistengė užmiršti. Tai, kad kukurūzų lauke atsirado ženklai filmo režisierius nori susieti su asmenine tragedija. Bet kas iš to? Mirė mano katė, po poros mėnesių aš įstojau į VU? Šituos du įvykius galima sujungti logine grandimi, bet tam reikia tam tikrų faktų. Shyamalan mums jų neduoda. Jis pateikia mįslę ir siūlo kiekvienam ją įveikti asmeniškai-kaip kas supras. “Šeštajame pojūtyje” tai jaudino, “Nepažeidžiamajame” – stebino. “Ženklai” mane nei sujaudino, nei nustebino, ir netgi neprivertė manęs ieškoti atsakymus į velnias žino kaip suformuluotą klausimą.
Komentarai