Internete (“on Line”)

“On Line” – tai filmas apie virtualius maniakus, apie daugumą iš mūsų, kurie sėdi prie monitoriaus 24 valandas per parą ir vis kažko ieško kibernetinėse gelmėse. Jie veda virtualius dienoraščius, kur užrašo, kiek suvalgė per dieną, kiek surūkė, ką padarė be įtempto sėdėjimo fotelyje prie kompiuterio. Jie bendrauja video-chatuose ir mylisi ICQ analogo – Intercon-X pagalba.

Filme daugiausiai matome du tinklo administratorius: juodaodį vidutinioką Mo ir užkietėjusį flegmatiką Johną Rotą. Rotas pasakoja (o režisierius filmuoja) savo bendravimo patirties su virtualia mergina istoriją. Mes spėjame pastebėti porą internetinių orgazmų, neištikimybę, muštynes, apsinuodijimą ir netikėtą, bet laimingą finalą.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad visas filmas yra vien madingi specialieji efektai, kurių filme netrūksta. Pavyzdžiui, visas filmas yra laikomas dvejų-trejų ekranų režime, o tam, kad parodyti virtualų orgazmą režisierius imasi kraštutinių priemonių: padidina vaizdą, kuris yra rodomas ne dvejuose, kaip iki šiol filme, o poroje dešimčių ekranų. Tačiau “Online” nėra vien efektų tuštuma, vakuumas. Reikia tik įsižiūrėti.

Šitą filmą galima palyginti su kitu – Kanų festivalio nugalėtoju Sodebergo juosta “Seksas, melas ir video”. Abu filmai turi daug ko bendro: Sodebergas parašė scenarijų savo filmui per 8 dienas, o Weintrobas nufilmavo savo filmą per 18 dienų. Sodebergo herojus renka atvirų moterų pasakojimų kolekciją, Weintrobo – naudojasi savo tarnybine padėtimi ir stebi visus virtualius lytinius aktus savo aptarnaujamos srities ribose. Abu stengiasi suprasti save ir surasti sau vietą normaliam gyvenime, bet abu du atsisako savo realaus gyvenimo “užsikabinę” ant virtualaus užsiėmimo.

“Realybė – fantazijos viršūnė” – filmo epigrafas – negali būt nei tiesa, nei melu, kadangi tai yra labai asmeniška ir subjektyvu. Kai kam sėdėjimas virtualioje tikrovėje atrodo, kai beprasmis laiko gaišimas, kiti negali be to gyventi. Filmas atspindi autoriaus poziciją: laikas ne fantazuoti, o fiksuoti aplinkybes ir tikrą gyvenimą, neatsilikti nuo jo, ir gyventi čia.

Filmo “On line” herojai – šiandienos herojai. Tai patvirtina ir Weintrobo žodžiai, pasakyti vienoje spaudos konferencijoje “Saitas Intercon-X turi realų prototipą”… Mokėjimas atskirti tikrovę nuo virtualios realybės šiais laikaisjau tampa menu. Ir daug kas pasiklysta šiame procese – tokia pagrindinė filmo tema.

Filmas buvo apdovanotas šiuose festivaliuose:

Nepriklausomas Kino Festivalis SunDance 2002,
Tarptautinis Berlyno Festivalis 2002,
“Cinequest” San-Chose 2002