Senai užmirštas electroclash…Kas jį propagavo? The Pussyshaver surinko savo plokšteles ir begėdiškai nučiuožė in Lndn…palikdamas žmonės tiesiog ant ledo. Kas gi žmonėms lieka? Gal naujas Ladytron albumas?
O ar Ladytron groja elektroclash? Ne? Taip? Gal? O gal jie vis dar protestuoja ne tik kai atsiranda galimybė išreikšti save, ko gero negalvodami apie tai, kas atsitiko kai žanras paskutinį kartą padėjo savo galvą ant parapeto? Problema su ultra stilingu retro futurizmu metams bėgant buvo suprasta. Išvados – kad visa tai milžiniškas pokštas – klausytojo gaišinimas – jausmas kad, kažkur Europoje, ryšulys pinigingų žaisliukų pasiklydo savo esmėje ir kuo toliau, tuo labiau nemato skirtumo tarp nupirkto ir laivai gaunamo. Electroclash aišku nuo viso to kenčia.
Tačiau Ladytron yra skirtingi. Jie sugeba valdyt du dalykus – gravitacijos orą, kas iš pradžių buvo prieš electro pop (nepainiokit manieringumą su atidžiu tikroviškumu) ir pakankamai gerą humoro jausmą, kad sužaisti su priimtinom electroclash formom. Jų pasaulis – tai keletas kritiškų išpjovų iš kvailų haute couture electro standartų.
Kas tikrai yra aišku dėl Ladytron – išskyrus jų kelią su šaltomis atmosferos melodijomis – tai trikdančios, beveik baisios/žiaurios slaptos nuotaikos, kurios pilnavertiškai pasireiškia “Light & Magic”. Singlas “Seventeen” šiame albume pravalo visas tavo mintis ir verčia klausytis to, ką liepia muzika. “Blue Jeans” turi naktinio košmaro palaimą, prisiminant “Midwish Cookoos” (nėra jokio kito kelio paaiškint šitą: aš matau mirusius vaikus dainuojant, kai groja šita daina), tuo metu kaip “Start Up Chime” – 21 amžiaus paranoja nugaląsta iki idealumo.
Aišku ne viskas taip žiauru ir haotiškai gražu, kaip atrodo. “NuHorizons” ir “Turn It On” lengvai keičia kryptį arčiau komfortiško soulless electro, ir čia yra truputį perdaug aiškaus malonumo pačioje grojimo ir muzikos kompozicijos technologijoje, ypač kur tu stebiesi ar Mira ar Helen ruošiasi pradėt deklamuoti jų Mac instrukcijos vadovėlį aka manualą. Saldu po velniais… Bet, kai jie bando nežmoniškai sucentruot perdaug nežmoniškus gabalus, iš karto tampo matoma jų prabangiai, nepriekaištingai romantiškos mintys.. tiesiog jie tokie. Geras darbas, žiaurokas kasdieniniam klausymui, bet estetiškai ir stiliškai teisingas.
Komentarai