Plojimai, žaismas, klegesys, kolegų juokas, daug daug kalbų apie nieką nesugeba užčiaupti vieną iš geriausių šiais metais albumo. Emocingas, tyras, gilus šešėlis užkrenta ant mūsų pečių, bandymas pataikyti į ritmą rankų mostais – tai tik pigus, kvailas, beprasmis žaidimas su du tūkstančiai antrųjų metų technologijų ir gilių Nautilis metaforų sinteze.
Netikėtas kilimas ir kritimas:raketa “žemė/oras”. Nuotaikų svyravimas, emocingi proveržiai priverčia pabust – juk ankstyvas rytas, tačiau juos seka keli niūrūs soundai, kaip pati tamsiausia naktis, vėl dreifuoji palei krantą, letai rankose spausdamas gaivią arbatą su citrina. Vos kelios minutės ir vėl belieka gaudyt vis kintantį ritmą ir vėjo bangas. Grūūūūzas… Jau pirmieji albumo intarpai sukramto klausytoją, įtraukia ir nepaleidžia visas 49 minutes. Eksperimentas po eksperimento, kurį palydi žaismingas, bet tikrai labai gilus mental gabalas su vyrišku vokalu (Epatre). Jis dar labiau sustiprina liūdesio bangą. Ar pavyks nuo viso to pasprukti?
Aišku, kad taip, nes jau po 4 minučių jūsų laukia visai kiti bioritmai, geometrinės erdvės, tačiau vis vien antram plane išlieka skausmas, jį pakeičia futuristinis trip hop(The Breaks vol.2). Dar keli tingūs, migdantys ritmai suteikia iš ties daug šaunių emocijų, saldumas burnoj panaikinamas soundtrack primenančiu lengvo noize produktu, kurį pakeičia vos ne Depeche Mode fono soundai, norisi dainuoti I Feel Good ir visas kitas meilės latanijas, pabaigoje čia
girdime saksofono partiją, kuri galutinai nurauna stogą. Nautilis iš tiesų stebina savo orginaliais sprendimais ir idėjom tiek kalbant apie albumo vietoj nenustygstančią nuotaiką, tiek kas liečia bytų linijas ir fonus. Tai ne tik rytojaus albumas, bet ir rytojaus atlikėjas.
.:by Sutemos:.
Komentarai