Dalyje laikraščių trumpai pristatytas kaip “kovinis filmas”, dalyje – kaip “komedija”, “Pirmadienis” nėra nei tas, nei tas. Tiksliau – ir tas, ir tas. Tai nedidelis japonų režisieriaus juokelis, juodoji komedija apie tai, kas būna, kai girtas atsibundi pirmadienį ryte nepažįstamame kambaryje. Ir po truputį prisimeni makabriškus įvykius.
Po tokio filmo paprastai “Skalvijoje” klausiama: “Ką, ar visi japonų filmai tokie?”. Taip, visi japonų filmai su dideliu kiekiu alkoholio, Tokijo barais ir valkatomis, gražiomis mafijozų panelėmis bei šaunamaisiais ginklais yra tokie. Kelionė į Rytų sąmonę, pasąmonę per nesąmonę.
Linksmas būdas pasivažinėti po nelabai suprantamą Europai, teatralizuotą, kiek sulėtintą pasaką. Štai pačioje pradžioje dramos pradžioje pagrindinis herojus Koiči Takaga (akt. Sinišis Cucumis), jaunas tarnautojas tradicinėse japonų vestuvėse… netyčia susprogdina lavoną.
Sukrėstas Takaga pradeda gerti, o plepioji jo draugė (akt. Juki Mačida) jam niekaip negali padėti. Tada ir prasideda truputį tarantiniška… bet greičiau japoniška “kova su ginklais prieš ginklus” ir su konjaku prieš viskį, kuri tęsiasi net… pirmadienį. Nenorėdamas sugandinti gražaus vakaro su Juodomis Tam Fumito [anoje ekrano pusėje], Bet Labai Linksmomis Mums [šioje ekrano pusėje] Pagiriomis, toliau renkuosi siužeto nepasakoti.
Komentarai