Į šį kauniečių, jau galima sakyti roko veteranų, debiutinį mini albumėlį gana sunku įsikirsti klausantis pirmą kartą. “Distorted” priklauso tų albumų kategorijai, kurie pradeda “vežti” po trečio-ketvirto karto. Tad svarbiausia turėti kantrybės per anksti “nepalaidoti” grupės.
Prisipažinsiu, asmeniškai man MOUNTAINSIDE atrodo simpatiška grupelė jau vien dėl to, kad jų ištakos siekia tuo šlovingus gaivališko pankroko siautėjimo laikus 1987-1888-aisiais.
Kitas simpatiškas dalykas – MOUNTAINSIDE intelektas. Gal ir klystu, bet turbūt tikrai daugiau Lietuvoje nerasime bent kiek žinomesnių grupių, kurioje boso gitara pasažus išdarinėtų ir kelti “šiek tiek tirukšmo” kviestų universiteto dėstytojas.
Trečias dalykas, už kurį verta pagirti kauniečius – savas “leiblas”, po kurio emblema ir išleistas “Distorted’. Puikus pavyzdys ir atsakymas rokenrolą po “meidžorų” vėliavą žaidžiantiems vaikinams su meškiukais ant geltonų marškinėlių.
Štai toks pagyrų kubilas.
Kalbant apie “Distorted”, turbūt nelabai galima vartoti sąvokų “metalas” arba “pankrokas”. MOUNTAISIDE iš trash metal (heh, tos nepamirštamos METALLICA bei MEGADETH mokyklos gitaros soluotės) šiek tiek hardroko ir hardkoro susiurbia kai kuriuos jų bruožus ir viską suvelia į vientisą modernaus roko stiliuką. Kai kuriose dainose šis modernus rokas suskamba net labai stipriai (“I Resign”, ‘In My Life”, “Distorted”), ir priverčia linkčioti galva. Stebina ir įrašo švarumas, žinant, kad dainos praktiškai buvo įrašytos “pasidaryk pats” principu. Tiesa, dabar jau ne 1992-ieji, ir neblogos garso plokštės talkina ne tik šokų muzikos prodiuseriams, bet ir rokeriams.
Taigi, linkčioji galva, siurbčioji negazuotą gėralą, ir klausaisi “Distorted”. Bet štai šaukšto deguto neišvengta – tai, žinoma, kultinis koncertų gabalas “Čemodančik”, albume nuskambantis visiškai beprasmiškai ir kvailai.
Komentarai