BORA – Spit Into Kismet’s Face

Garantuoju, nežinodami, kas groja, daugelis jūsų tikrai pagalvotų, kad tai – grupė iš užsienio. Vilniečiai savo albumą įrašė Varšuvos studijoje “Serakos”, kuri specializuojasi sunkios muzikos produkcija. Ar tai, kad šis įrašas yra beveik be nacionalinio/regioninio identiteto yra gerai ar blogai, spręsti tau.

Dar prieš tai, kai būsimi BORA nariai viename sunkiosios muzikos festivalių Čekijoje sugalvojo įkurti grupės pirmtakę Bramborak, jie grojo tokiose grupėse kaip Invazija, Spellbound, Wc News. Vėliau grupė ilgai sprendė bosisto/vokalisto klausimą, kol pagaliau 2004-aisiais prie grupės prisijungė buvęs Splitface narys Vladikas, o tuometinis vokalistas Krilaz sugrįžo “ant” boso. Šis įrašas pirmasis su naujuoju vokalistu.

Trečiasis grupės albumas – greito ir karšto hardcore spjūvis į ausis. Tvarkingai sugrotas, sunkus ir galingas (vietomis net su dvigubų “bačkų” dundėjimu), kad patiktų ilgaplaukiams metalistams ir pakankamai greitas bei politiškai motyvuotas, kad patiktų punk scenos žmonėms. Tai patvirtina nuolatiniai grupės koncertai tiek Rytuose, tiek Vakaruose.

Grupės nariai patys moka už studijoje praleistą laiką, patys maketuoja turbūt vieną įspūdingiausių albumų viršelių Lietuvoje, patys rūpinasi įrašo leidyba ir jo platinimu. BORA egzistuoja nuošalyje viso Lietuvos šouverslo, kaip rodo “Radiocentro” ir “Bravo” apdovanojimai, išgyvenančio rimtą krizę. BORA mėgaujasi kūrybine laisve ir nepriklausomybe, ko negali sau leisti dauguma LT “žvaigždžių”.

“Spit Into Kismet’s Face” – pusvalandis triukšmingų įkaitusių emocijų. 12 kompozicijų angliškai ir 1 lietuviškai. Pastaroji būtent todėl ir įstringa. “Suskaičiuok, išmatuok ir sudėk abėcėlės tvarka į neišmatuojamas minčių registro lentynas”. Smegenų vingiuose užsilieka ir “Towards Love”. Taip pat keli kiti momentai. Ypač tada, kai išgirstu “normalų” vokalisto balsą, o ne beasmenį kriokimą. Pastarasis prisideda prie kartais pasigirstančios monotonijos, tačiau tai jau mano problema – nesu pats aršiausias tokios muzikos gerbėjas. Be to, tikrai žinau, kad tokios muzikos žymiai geriau klausytis gyvai.