“Green” klubo savigynos departamento vadovas, du vyr. statybininkai ir teatro garso operatorius. Kas? Bravo. TORO BRAVO.
Nepaisant to, kad grupės būgnininkas pabėgo gerti į Angliją, o buvęs bosistas pasidavė į lietuvišką pramogų verslą, TORO BRAVO tęsia savo žygį po Lietuvos ir aplinkinių šalių barus bei klubus.
Grupės idėjinis lyderis ir tekstų autorius Čiubas sugebėjo aplink save suburti patyrusius muzikantus: buvusius legendinės LT punk/hc grupės Erkė Maiše narius Erkę ir Maišą bei dabartinį hardkoro herojų Bora būgnininką Daliaką. Įdomu, kad atėję į TORO BRAVO Erkė ir Maišas apsikeitė intstrumentais, tačiau grojimo kokybė nuo to visai nenukentėjo.
Viršelyje vaizduojamas Čiubo torsas su aplink bambą ištatuiruotu grupės pavadinimu. Tikra. Kaip ir TORO BRAVO albume įrašyti 13 gabalų apie darbininkus, savus/svetimus, savo poziciją, stovėjimą pirmose eilėse ir panašiai. Pusvalandis gatvinio lietuviško pankroko.
Kadaise Čiubas buvo vienas skinhedų (kai šie dar buvo futbolo fanai) herojų, tačiau jiems prisikimšus į galvas fašistinių/nacionalistinių nesąmonių, TORO BRAVO tapo raudona skraiste plikagalviams buliams. Kai kurie jų vadina gatvės kautynių specialistą Čiubą pankroko scenos “stogu”.
Ketvirtasis TORO BRAVO albumas dar kartą patvirtina tai, kuo ši grupė garsėjo nuo pat pradžių ir kas iš esmės yra taip vadinamo street oi! punk pagr. bruožai – melodingas pankrokas su galingais įsimenančiais priedainiais su savotiška Čiubo lyrika (“paslydęs ant šlapios žolės, jis grius ant žemės, delnais ją lies, ir atsikelti nenorės, bet nesudygs, tiktai gulės” arba “pakeisi tu šitam dievų olimpe, užteks jėgų pačiam išlipt iš ringo”).
Nors oi! punk stilius yra gana konservatyvus ir aiškiai apibrėžtas, jį old school hardcore paraitymais vertais Dead Kennedys ir NoMeansNo paspalvoja senas aranžuočių meistras Maišas. Tvirtą būgnų-boso užnugarį jam suteikia ne mažiau patyrę muzikantai.
“Už jus kvėpuot?
Ar tai darysit patys?”
Komentarai