Entuziastai. Jaunųjų menininkų paroda

„Entuziastai“ yra naujų pažinčių ir pasimatymų paroda, kurioje keliolika jaunųjų menininkų pristato specialiai sukurtus, anksčiau užbaigtus ar jau kitur pristatytus kūrinius. „Entuziastai“ yra debiutų (daugeliu atvejų – kartotinių) tinklas, kuris tiria, kas yra debiutas šiuolaikinio meno scenoje, kai, pavyzdžiui, pop muzikos pasaulyje korporacinės talentų paieškos sistemos debiutų žanrą kasdien išeksploatuoja visose masinėse informacijos priemonėse (vien tik Lietuvos televizijose šiuo metu sinchroniškai vyksta pora jaunųjų talentų paieškos realybės šou)? Ar meno pasaulis taip pat turi naudoti tas pačias žvaigždžių gamybos sistemos strategijas kaip ir pramogų industrija? Taip pat, kiek reikia debiutų, kad taptum žvaigžde ir sugrįžtum, arba, kad nereikėtų grįžti?

„Entuziastai“ yra paroda, kuriai labiau rūpi dalyvavimas ir jungčių sukūrimas ar jų regeneravimas nei dar vienos hierarchinės sistemos gamyba (juk „tapus“ žvaigžde atsiduri piramidės viršuje). Entuziazmas yra daugiakryptis ir daugiaprasmis terminas. Jis gali reikšti ir atsidavusio ar užsiprogramavusio individo tipą ar ilgalaikę savijautą. Entuziastu gali būti ir kažkokios specifinės marginalinės veiklos mėgėjas, ir pavienis elitinis profesionalas; taip pat tam tikrą naivumą kariniais konfliktais, priemiesčių maištais ir korporacijų pelnais užsiėmusiame pasaulyje išsaugojęs aktyvistas (nors taip pat reikia būti entuziastu, kad kovotum kurioje nors barikadų pusėje). Kartu šis terminas gali reikšti tam tikrą ironišką epitetą naivių, tikinčių ir aktyvių atžvilgiu; gali sietis su korporacijų mums peršamu nekritiniu reklamų pozityvizmu – „vartok ir dalyvauk“. Visa reali ir virtuali erdvė yra pilna kolektyvinio entuziazmo kūrybos pavyzdžių – nuo virtualių enciklopedijų (pvz. Wikipedia), copyleft, free software judėjimų ir kitų „atviro kodo“ kultūros pavyzdžių iki kūrybinių principų meno pasaulyje (tokių kaip apropriacija, semplavimas, workshopai, „workshow“, pro-testo laboratorija ir kt.).

Suprantama, entuziazmo kultūra yra šizofreninė, vienu metu priešingomis kryptimis judanti kultūra, nes entuziazmas yra susijęs su multikryptingu nesavikritišku ekstravertiškumu, ir tai, be abejonės, yra viena pozityviausių šizopasaulio pusių. Entuziazmas kartu yra ir išlikimo būdas šiuolaikinėje postkorporacinėje visuomenėje, nes leidžia gaminti naujus geismus (taip pat ir debiutus) kapitalistinio pasaulio struktūrų ribose. Kai tokie geismai ir veiklos susiduria ir susijungia su skirtingais geismais ir veiklomis, jie kinta ir „vystosi“ pagal rizoidinio (Deleuze &Guattari išpopuliarintas biologinis terminas, apibūdinantis tinklines augalų šaknis primenančias struktūras) proceso dėsnius daugialypėmis kryptimis vienu metu.

Atviro debiutinių kūrinių ir jų autorių tinklo sukūrimas ir yra vienas svarbiausių šios „organizuoto entuziazmo“ parodos tikslų. Organizuotas entuziazmas neišvengiamai susiduria ir su ekstuziazmu, buvusių entuziastų skepticizmu, tačiau entuziazmas yra užprogramuotas plėstis užkrečiant kitus ir save.
Galite spėti, kokius skirtingus (bet vienodus?) menininkų projektus apjungs ši paroda?

Kintantis menininkų sąrašas:
Andrej Vasilenko, Andrius Rugevičius, Andrius Zakarauskas, Antanas Dombrovskij, Artūras Bumšteinas, Bartosz Polonski, Dainius Dapkevičius, Darius Mikšys, Domas Noreika, Domas Rūkas, Eglė ir Goda Budvytytės, Gintaras Didžiapetris, Ieva Čiučiurkaitė,
Julijus Balčikonis, Justas Liežuvis, Lasse Lampenius, Liudvikas Buklys, Mindaugas Lukošaitis, Rafal Piesliak, Rokas Tarabilda, Rudolfas Levulis, Stasys banifacius ieva, Tautvydas Bajarkevičius, Titas Silovas, Tomas Martišauskis, Vacys Nevčesauskas, Vytautas Narbutas, Viktoras Tikrai, etc.

Žemiau pateikiamas iš kiek erzinančių klausimų sudarytas multi interviu testas buvo sumanytas kaip tam tikra lingvistinė Rorschach‘o dėmė, kuri sukeltų menininkų „reakciją“ ir asociacijas, o ne sudarytų sąlygas „objektyviems“ „prasmingų“ klausimų – atsakymų žaidimams. Karjera, hierarchinė meno sistema ir pop kultūra, menininkų praeitis, svajonės ir ateitis, kultūrinės ir socialinės įtakos buvo pagrindinės testo kryptys bei problemos. Sumanytas kaip anketos parodija, šis interviu labiau stengiasi pažinti jaunųjų menininkų santykius su savimi ir aplinka nei daro gilesnius psicholandšaftų tyrimus.

Valentinas Klimašauskas: Koks, Jūsų nuomone, yra tipiškas šiuolaikinio meno (kūrinys, autorius, etc.) pavyzdys?
Arturas Bumšteinas: Dmitrij Nagijev „Okna“
Antanas Dombrovskij: Paroda “Bismuth Monk”, kūrinys: Išjungtas Bismutho video.
Liudvikas Buklys: Wim Delvoe Cloaca – šūdus gaminanti mašina.
Gintaras Didžiapetris: Ką tik pasibaigusi BMW trienalė.
Tautvydas Bajarkevičius: Ryoji Ikeda Matrix.
Tomas Martišauskis: Jeff Koons.
Vytautas Stanionis: Gėda ir prisipažinti, bet iki šiol meno istorija aš kaip ir nesidomėjau. Nors po truputį ir piešiau, ir lipdžiau, ir drožiau, netgi mezgiau.

Valentinas Klimašauskas: Koks menininkas ir/ar meno laikmetis jus labiausiai įkvepia?
Bartosz Polonski: Generatyvinis menas en.wikipedia.org/wiki/Generative_art, Aesthetics & Computation Group MIT Media Lab.
Andrius Rugevičius: Šitas laikmetis mane įkvepia labiausiai, be abejonės, o prieš tai 1970-ieji ir jų architektūra, inžinerija, elegancija etc. Esu gerokai kvėptelėjęs www.monolake.de.
Titas Silovas: Na, man vis dar patinka Maurizio Cattelan.
Tomas Martišauskis: Rachel Whiteread ir su ja susijusi naujoji britų meno banga.
Kęstutis Šapoka: Norėčiau nugyventi vieną iš gyvenimų XIX a. pr. – vid. Vilniuje, pastudijuoti Vilniaus Universitete kartu su Adomu Mickevičiumi ir jo karta. Tai nereiškia, kad mane įkvepia būtent A. Mickevičiaus kūryba.
Jurga Juodytė ir Saulius Leonavičius: Atskiri autoriai, darbai, mintys nuo 6 dešimtmečio iki dabar, nuo Duchamp‘o iki YBA, nuo to, ką matėm iki to, ko neatsimenam.

Valentinas Klimašauskas: Kurio kito menininko kūrinio autoriumi arba kokiu autoriumi norėtume būti?
Bartosz Polonski: Norėčiau būti kažkas tarp Harmony Korine ir Zach Liebermann.
Liudvikas Buklys: R.Mutt.1917 m.
Jurga Juodytė ir Saulius Leonavičius: Norėtume išgert su Christo and Jeanne-Claude ir parukyti su Gilbert ir George:)
Gintaras Didžiapetris: Norėčiau vaidinti C.Sherman fotografijose.
Andrius Rugevičius:Norėčiau pabūti Merlinu Mensonu.
Kęstutis Šapoka: Norėčiau pabūti Jurgio Kunčino romanuose kaip vienas jų dalyvių pačiam autoriui to nežinant. Tačiau jo kūrinių autoriumi nenorėčiau būti.
Taip pat norėčiau būti Jono Švažo kūrinio Nukirsti medžiai autoriumi.
Tautvydas Bajarkevičius: To menininko kūrinio, kurio autoriumi gali būti ir bet kas kitas.