“Ten Years of Tears” – paskutinis ARAB STRAP albumas, tačiau šis faktas neprivers gerbėjų skandintis ašarose, ir niekas neįkurs specialių pagalbos telefonu linijų, kaip nutiko skirtingais keliais pasukus TAKE THAT nariams. Grupės iširimas atkreips nedidelio fanų rato dėmesį, padės parduoti paskutinio koncertinio turo bilietų ir tikrai nuliūdintų Dicką iš “High Fidelity”, tačiau tuo viskas ir baigsis. Nesakau, kad muzikos istorijai šie du škotai būtų visiškai nereikšmingi, tai dėl to, kad jie tokie jau yra – tylūs šešėliai, sekantys iš barų traukiančių žmonių pėdsakais ir švelniai šnabždantys į ausį obscenities. Reikalingi ir raminantys kaip valerijono lašai, tačiau ne būtini kaip insulinas.
Kai norėsis skaityti knygą ir klausytis muzikos vienu metu, o AIR bus užknisę iki gyvo kaulo (net nekalbu apie COLDPLAY), prisiminsite ARAB STRAP. “Ten Years of Tears” – nebloga investicija ieškant kuo mažiau nervus tampančios muzikos, juo labiau, kad geriausių grupės kūrinių rinkinį sudaro gana solidus jos kiekis. Ir tai netgi ne taip dažnai pasitaikantis “pirk tris geras dainas – gauk kalną apgailėtino mėšlo” pasiūlymas, atvedęs mus į iTunes amžių. ARAB STRAP išlaikė savo stilių iki pat galo – romantiški, nusivylimu alsuojantys tekstai su nešvankybių priemaiša, dainavimo derinimas su kalbėjimu (tiesa, nebėra visiškai audiobookų funkciją atliekančių, “New Birds” tipo dialogų, surinkti lengviau klausomi kūriniai).
Nors ARAB STRAP kūryba visada buvo labai vientisa ir kiek vienoda, į rinkinį sudėtos dainos skambesiu gerokai skiriasi. “The First Big Weekend”, urbanistinė pasaka apie tampymąsi po barus ir futbolo žiūrėjimą prasidėjus vasarai, netikėtai pereina į lengvai įsimenamą ir galvoje ilgesniam laikui liekančią mantrą “went for a weekend, it lasted forever”. Duslų “(Afternoon) Soaps“ murmesį keičia kietesnis “The Shy Retirer” vokalas, paskanintas styginiais, o jį – electrodisco kūrinys “Turbulence”.
Jau žinomų dainų sąrašą pagyvina keletas live, remiksų ir kitokių negirdėtų versijų, o po There Is No Ending seka siurprizas – paslėptas Bonnie Tyler kūrinio “It’s a Heartache” koveris, su kuriuo norisi dainuoti kartu. Šia nostalgiška nata galėtų ir baigtis ARAB STRAP gulbės giesmė, tačiau gale įdėtas dar vienas nelabai svarbus ir nelabai reikalingas gabalas.
„Ten Years of Tears“ džiugina tuo, kad tai nėra pritemptas paskutinysis albumas, o rinkinys to, ką ARAB STRAP turi geriausio. Nežinia, ar labai reikalingas, tačiau prieškalėdinę apsipirkimo karštligę išnaudoti reikia – baigus groti, grupei iš kažkokių pinigų reikės valgyti (gerti). O mes po savaitės juos pamiršime ir „Ten Years of Tears“ grotuve galės pakeisti BELLE & SEBASTIAN – vis tik škotai, o dar ir ne tokie niūrus.
[ag]
Komentarai