PUBLIC ENEMY lyderis Chuck D kartą pasakė, kad hip-hopas yra jaunimo CNN. Kita žymi figūra – Russelas Simmonsas – neseniai pridūrė, kad hip-hopas tai „pasaulinis kultūrinis fenomenas, kuris sujungia rases”. Pastaruoju metu atrodo, kad šis stilius rado naujus namus viename neramiausių pasaulio regionų – Artimuosiuose Rytuose.
Bene žymiausias Palestinos hip-hop projektas yra DAM arba ‘Da Arabian MCs. Kolektyvas atlieka nekomercinę muziką, kuri dažniausiai neprasimuša iki radijo stočių, tačiau yra labai populiari tarp neformalaus jaunimo. Tuo labiau, kad trio (grupę sudaro trys nariai) dainų tematika nepaprastai aktuali: dažniausiai jie dainuoja apie Izraelio – Palestinos konfliktą.
„Tai mūsų gyvenimas, tai mūsų langas. Viskas, kas mums atsitinka, gula į dainų žodžius”, – sako Tamer Nafar, kuris su jaunesniu broliu Suhell ir draugu Mahmoud Jreri dar 1999-aisiais įkūrė DAM.
Kolektyvas dažniausiai dainuoja arabų kalba, muzikinė dalis, paskaninta nacionalinių instrumentų skambesiu, tad supainioti DAM su kuo nors kitu beveik neįmanoma. Tiesa, repavimo stilius, nors ir arabų kalba, pasiskolintas iš amerikietiškų grupių, – pastebi „TIME” kritikas.
„Kartais jie būna apie meilę, kartais apie tai, kuris geriau burnoja prie mikrofono.”, – apie gabalus pasakoja DAM narys Jreri. „Mes mylime hip-hopą, tačiau nepaverčiame jo vien tik politikavimo įrankių. Kita vertus, politika – dalis mūsų gyvenimo.”, – tęsia reperis.
Kaip amerikiečiai reperiai repuoja apie plintantį skurdą jų miestuose, taip Palestinos atlikėjai repuoja apie smurtą bei karo kasdienybę. Tačiau konservatyvioje ir dažnai religinio fundamentalizmo purtomoje šalyje organizuoti hip-hopo koncertus yra be galo sunku. Daugelis klubų paprasčiausiai neįsileidžia skandalingų atlikėjų. Pasakojama, jog kartą palestiniečių reperių kolektyvas buvo jėga patrauktas nuo scenos paauglių, manoma, turinčių ryšių su „Hamas” judėjimu.
Nepaisydami pavojų, muzikantai visgi tęsia koncertinę veiklą. Visų pirma dėl to, kad jų manymu, jų skelbiamos tiesos nelieka neišgirstos. Bakari Kitwana iš Čikagos universiteto tyrimų centro apie hip-hopo judėjimą Artimuosiuose Rytuose kalba taip: „Atlikėjai subtiliai į savo dainų tekstus įtraukia politinius motyvus. Kita vertus, ne per daug subtiliai, kad jaunieji klausytojai nesuprastų apie ką eina kalba. Hip-hopas suteikia galimybę jauniems žmonėms garsiai pasakyti savo nuomonę, kuri kitu atveju tikriausiai liktų neišgirsta.”
Jackie Salloum, dokumentinio filmo apie Artimųjų Rytų hip-hopą „Slingshot hiphop” kūrėja, priduria, kad prieš metus Gazoje buvo apie dešimt reperių. Dabar jų yra daugiau nei šešiasdešimt.
Čia hip-hopas suvokiamas kaip viena didžiausių afroamerikiečių dovanų pasaulio kultūrai. Tokie atlikėjai kaip DAM praleido metų metus klausydami mėgstamiausių JAV reperių, rengdamiesi tokiais pat drabužiais ir stengdamiesi atkartoti jų bytą. Dabar jie nori būti tokie pat įtakingi kaip ir jų stabukai. „Apie afroamerikiečius sužinojome per hip-hopą. Dabar atėjo metas pasauliui sužinoti apie Palestiną tuo pačiu keliu.”, – teigia Suheil Nafar iš kolektyvo DAM.
Komentarai