Pasakojimas apie 18-ąjį Tarptautinį Stokholmo kino festivalį ir geriausių nepriklausomų Stokholmo kino teatrų gidas, specialiai ORE.lt skaitytojams tiesiai iš Tomas Tengmark rankų.
Privalote apsilankyti Stokholme jei jus graužia kino karštinės ilgesys. Kiekvienais metais Lapkričio pabaigoje čia vyksta Taprtautinis Stokholmo kino festivalis. Per tas 10 dienų galima apsigyventi kino teatre, nes kino kelionė prasideda 9:00, o baigiasi 23:00. Jei dar nenori miegoti, tau sukurtas “naktinis kino teatras” tyliosiomis valandomis parodantis 3-4 filmus.
Koks tas “Tarptautinis Stokholmo kino festivalis”?
Festivalio programa suskirstyta į sekcijas: “Tarptautinio Stokholmo kino festivalio konkursinė programa”, “Tarptautinio Stokholmo kino festivalio trumpametražių filmų konkursinė programa”, “Atvira zona”, “Amerikos nepriklausomas kinas”, “Azijos vaizdai”, “Spotlight”, “Prieblandos zona” ir “Koliažai”.
Kas rodoma “Tarptautinio Stokholmo kino festivalio konkursinėje programoje”, “Tarptautinio Stokholmo kino festivalio trumpametražių filmų konkursinėje programoje”, “Amerikos nepriklausomo kino” ir “Azijos vaizdų” programose suprantama jau iš pavadinimų.
“Atviroje zonoje” rodomi filmai iš viso pasaulio. Sci-Fi ir siaubo filmai rodomi “Prieblandos zonos” programoje, “Spotlight” sekcijoje apžvelgiamos naujausios kino tendencijos. “Koliažų” sekcijoje galite pamatyti TV ir dokumentinius filmus.
Kai tokia sekcijų įvairovė, festivalis tarsi Švediškas stalas, nes kiekvienas čia gali išsirinkti tai, ką nori.
Įsimintiniausi 18- ojo Stokholmo kino festivalio filmai
18-asis Stokholmo filmų festivalis buvo atidarytas švedo režisieriaus Josef Fares filmu “Leo”. J.Fares ankščiau yra pastatęs tokius filmus, kaip “Jalla, Jalla”, “Kopps” ir “Zozo”. “Leo” – žiaurus filmas prieš žiaurumą. Fares norėjo parodyti, kas yra brutalumas, todėl čia net kovos nieko nebestebina. J. Fares ir jo draugai aktoriai “Leo” vadinasi savo tikraisiais vardais ir tai suteikia filmui autentiškumo. Šis filmas – istorija apie nesvetingą naktinį Stokholmą.
Stokholmo auditorija taip pat turi savo favoritus. Festivalio programoje Asian Images buvo parodyti dviejų žymių režisierių, Kim Ki-duk ir Chan Park-wook rodė naujausi filmai. Kim Ki-duko “Kvėpavimas” (Breath) – labai kimkidukiškas filmas nagrinėjantis nesėkmingas vedybas. Žmoną užvaldo aistra žudikui, kuris kalėjime laukia mirties bausmės. Po žinių laidos, kurioje buvo pasakojama, kad žudikas nesėkmingai bandė užbaigti savo kančias šiame pasaulyje, moteris nusprendžia jį aplankyti kalėjime. Jų susitikimas apstulbina kalėjimo prižiūrėtojus ir nustebina žiūrovus. Jie dar labiau nustemba pamatę Park Chan-woo “Viskas gerai, aš kyborgas” (I’m a cyborg, but that’s ok). Po kruvinų filmų “Senis” ir “Užuojauta keršto poniai”, Park Chan-wook mums parodo šiltą ir spalvingą istoriją apie merginą iš psichiatrinės ligoninės, kuri galvoja, kad yra kyborgas. Filme yra daug juokingų epizodų apie taip, kaip mergina suvokia pasaulį, bendrauja su skalbimo mašina ir t.t. Psichiatrinė ligoninė čia visai nepanaši į baisią įstaigą, veikiau į vietą pilną keistuolių.
Wes Anderson šiais metais Stokholme taip pat buvo itin populiarus, be to, laimėjo Stokholmo tarptautinio kino festivalio “Visionary Award 2007”. W. Andersono unikalus stilius atsiskleidė tokiuose filmuose kaip “Rushmore”, ” Tenenbaumai” (The Royal Tenenbaums), “Gyvenimas po vandeniu” (Life Aquatic with Steve Zissou). Jo filmuose dažnai susitinka tie patys aktoriai: Bill Murray, Jason Swartzman, borliai Owen ir Luke Wilson. Pradžios titruose režisieriaus vardas rodomas Helvetica Bold šriftu, o paskutinė scena visuomet sulėtinta. Andersono kine tarp senovinių baldų pagal 60-ųjų ir 70-ųjų muziką gyvena stilingais second hand rūbais apsirengę veikėjai. Naujausias filmas “Kelyje su “Dardžylingu””(The Darjeeling Limited) – istorija apie tris ilgus metus nesimačiusius brolius, kurie mirus jų tėvui kartu iškeliauja į Indiją. Filme dominuoja tos pačios temos: kelionės, brolių ir seserų meilė, tėvų praradimas ir mirtis.
Christian Mungiu filmas “4 mėnesiai, 3 savaitės ir 2 dienos” (4 month, 3 weeks & 2 days) susirinko festivalių prizus visame pasaulyje. Pradėjo nuo “Auksinės palmės šakelės” Kanų kino festivalyje už geriausią filmą ir FIPRESCI apdovanojimo (tarptautinis kino kritikų prizas). Stokholmo kino festivalyje jis laimėjo 7.3 kg bronzinio arklio statulą už geriausią filmą, o visai neseniai Europos kino apdovanojimuose 2007 Christian Mungiu laimėjo geriausio filmo ir geriausio režisieriaus apdovanojimus.
Filmas “4 mėnesiai, 3 savaitės ir 2 dienos” įtampos kupinas filmas apie komunistinę Rumuniją ir abortų draudimą. Jauna nėščia studentė Gabita nusprendžia pasidaryti abortą. Komunistinėje Runijoje tuomet tai reiškė ne tik rizikuoti savo gyvybe, bet ir laisve, nes už abortus buvo sodinama į kalėjimą. Apie jos abortą težino jos draugė Otilia ir nelegaliai pasamdytas gydytojas. Atvykusi viešbutin, kur turi įvykti planuotasis abortas, ji pamato nehigieniškus įrankius, nuo šio vaizdo ir situacijos rimtumo ją beveik paralyžiuoja, taigi Gabita atsiduria Otilios ir gydytojo valioje.
Žiuri ir auditorijos visoje Europoje sutinka, kad “4 mėnesiai, 3 savaitės ir 2 dienos” vienas stipriausių 2007-ųjų metų filmų. Taigi giliai įkvėpkite prieš ir nepamirškite pakvėpuoti grynu oru po šio filmo.
Stokholmo tarptautinis kino festivalis – metų kino įvykis, tai puikus pavyzdys, kad festivalinę programą galima rodyti ne tik kino kompleksuose, bet ir unikalią kino dvasią turinčiuose nepriklausomuose kino teatruose. Dėka šio festivalio nepriklausomi Stokholmo kino teatrai ne tik gali išgyventi, bet ir konkuruoti su kino kompleksų salėmis. Todėl Stokholmo kino repertuarai nepriklausomuose kino teatruose puikūs ištisus metus.
Nepriklausomų Stokholmo kino teatrų gidas (ir vienas baras, kurį privalu aplankyti)
Biografen Sture Birger Jarlsgatan 41.
Tai vienintelis kino teatras rodantis “Cinemateket”, išskyrus, aišku, Švedijos filmų institutą. “Cinemateket” – tai kino archyvuose esančių filmų peržiūros, būdas pažinti kino istoriją. Daugelį metų šitas kino teatras rodė art house kiną, ten patogios kėdės, geras garsas ir draugiški darbuotojai. Didelis kino DVD ir garso takelių pasirinkimas.
Zita Birger Jarlsgatan 37.
Zita – seniausias dar veikiantis Stokholmo kino teatras. Jis buvo atidarytas 1913 metais ir tuomet vadinosi Vinter-Palatset. 7-ame ir 8-ame dešimtmetyje Stokholmas garsėjo kino teatrais, kur buvo rodomi lytinio švietimo filmai. Zita kadaise buvo porno kino teatras, dabar porno filmus pakeitė pasaulietiškas kinas. “Zitoje” vyksta daug mažų kino festivalių, taip pat veikia Prancūzų ir Suomių kino klubai.
Grand Sveavägen 45.
Šis kino teatras įžymiausias dėl to, kad tapo paskutine vieta, kurioje lankėsi Švedijos premjerministras Olof Palme, po to nušautas toje pačioje gatvėje. Šis art house kino teatras rodo gerą kiną 4 salėse. Prieš filmą taip pat galima įsigyti įvairiausios kavos.
Victoria Götgatan 67.
Vienintelis art house kino teatras bohemiškame “Södermalm” rajone. Kiekvieną dieną čia rodomi 2-3 filmai. Kino teatro darbuotojai ir žmonės apsirengę second-hand drabužiais, nuolatos plepantys su meniškais dykaduoniais, iš tiesų, yra besistengiantys iškilti muzikantai. Kino teatras įsikūręs modernistiniame 30-ųjų metų pastate.
Restoranas Pelikan.
Restoranas, baras o dar ir netoli Victorios kino teatro. Čia einama pasijusti kaip Roy Andersson filme. O jis dabar – gerbiamiausias režisierius Švedijoje. Čia, kaip ir jo filmuose, sienos išmuštos paneliais, o truputį per ilgai čia užsilikę personalo darbuotojai vilki kostiumus. Nepraleiskit progos pasigrožėti gigantiškais paveikslais, kuriuose vaizduojami žvejai ir Švedijos gamta.
Wong Kar Wai “Kvėpavimas” ir Wes Anderson “Kelyje su Dardžylingu” Lietuvoje pradedami rodyti Sausio 18 d.
Komentarai