„This is the end beautiful friend this is the end…“ grumenama vienoje iš prie žemės širdį prislegiančių „The Doors“ dainų. Ir liūdna šiek tiek, nes viskas pasibaigia – meilė, jaunystė, pati gražiausia pasaulyje daina… Link pabaigos juda ir porą mėnesių Klaipėdą judinęs video ir alternatyvių kino formų festivalis „Dezintegracija 333“. Bet. Ši pabaiga nėra kretantis į nežinią ir jau blėstantis pavidalas. Ši pabaiga švystelės kaip kometos uodega, į kurią įsitvėręs kiekvienas galės pasemti savąją saują žvaigždžių dulkių. Ir..na, ne man žinot, ką su jomis daryti…
Kombinacija su „TARP“ festivaliu
Penktadienį, lapkričio 20d. „Dezintegracija 333“ jungiasi su unikaliu jau ketvirtus metus rengiamu audiovizualinės ir eksperimentinės poezijos festivaliu „Tarp“. Pastarasis vieši Klaipėdos Kultūrų Komunikacijų Centre (KKKC), tad šias jungtuves galima šifruoti dvejais lygiais. Viena vertus tai yra dviejų festivalių jungtis, kita vertus – dviejų organizacijų (KKKC ir MeKuSa) jungtis. Individualumas yra gerai, bet bendras projektas užtušuoja požiūrių ir nuomonių sąlygojamus (beveik) tektoninius lūžius Klaipėdos miesto kultūrinio gyvenimo paviršiuje. Ir, kas svarbiausia, smalsiai auditorijai suteikia galimybę apsilankyti itin aukštos kokybės renginyje.
Penktadienio vakare tęsiamas ir edukacinis užmojis. Tai yra susirinkusieji turės galimybę išgirsti dvejetą paskaitų. Pirmąją, “Poetinių metaforų ir poezijos filmų raida Lietuvių kine ir videomene”, skaitys Šiaulių universiteto doktorantas ir dėstytojas Remigijus Venckus. Šioje paskaitoje bus kalbama apie poetinių metaforų raidą ir poezijos vizualizavimą, apžvelgiama poetinio kino pradininkų kūryba (H. Šablevičius, R. Verba), post-tarybinio kino poetinės metaforos (A. Stonys, Š. Bartas, J. Lapinskaitė), mėgėjiško neprofesionalaus kino kūryba, kurioje pastebimos poetines metaforos (A. Ostašenkovas, J. Čergelis, A. Barysas), video-poezijos ir poetinių metaforų samplaikos. Antrąją pristatys tarpdisciplininis kūrėjas, dr. (šifr.draugas,daktaras) Kęstutis Šapoka. Bandant paaiškinti šiek tiek skaidriau, tenka tenkintis lakonišku minties kąsniu – tai bus video paskaita apie video meną.
Po to seks neišskaitomu ir dėl to intriguojančiu pavadinimu įvardintas muzikinis projektas „mmpsuf“, kartu su kūrėjai ir atlikėjais (Egle Sirvydyte, Aivaru Ruzgu, Pranu Gudaičiu) atvykstantis iš Vilniaus.
Audiovizualinės penktadienio dangaus žvaigždės
Vakaro žvaigždėmis ar medaliais galima įvardinti Vilniaus ir Klaipėdos eksperimentinės muzikos banginių koncertą, kuriame tvyros tiek vaizdo, tiek garso dermė. Kas jie?
AVaspo (AudioVisual Asp of Poetry) skamba gana poetiškai. Ir teisingai, nes poezijos čia netrūksta. Kaip rašo Jurij Dobriakov „paversdamas savo „ideologės“ – poetės ir dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės – vizijas garsų ir vaizdų srautu, šis takus kolektyvas sulydo audiovizualinės poezijos katile vienų labiausiai intriguojančių jaunosios kartos lietuvių kompozitorių, multiinstrumentalistų ir video menininkų talentus. Pakaitomis ramus ir siautulingas, tačiau nuolat kiek nutolęs emociškai, poetės balsas sklando virš įvairių atmosferinių, perkusinių ir šaižių garsų bei triukšmų okeano, pasakodamas asociatyvias istorijas apie šaltą, tamsoką, bet tuo pačiu keistai gundantį pasaulį“ (www.mic.lt).
GyS (Gytis Skudžinskas) yra unikalus savo universalumu kūrėjas. Muzikoje randantis laiko matmenį, kurio nėra vizualioje kultūroje. Anot kito eksperimentinės muzikos kūrėjo Ginto. K (beje, su kurio GyS yra įrašęs bendrą projektą „When the Drummer is Smoking“), „GyS takeliai vystosi eksperimentinių noise muzikos koliažų logika. Rezonuojančios tuščiavidurės erdvės užpildomos fiziškai juntamomis garso vibracijomis. Nuoseklių ir organiškų kompozicijų eigoje drones stilistika įgauna neįtikėtino skambesio skaidrumo ir intensyvumo, vedžiodama klausytoją GyS išvaikščiotais ir visuomet intriguojančiais muzikos takais ir takeliais“ (www.mjr.lt).
d.n.s. Tai – keistos, eksperimentinės, elektroninės muzikos projektas. Jis
atsirado ir gyvuoja kaip savotiška “atsvara” neo-folklorinei projekto DONIS veiklai. Aštrūs garsai, monotoniškos melodijos, monumentalios ritmikos sienos, akustinės džiunglės… Taip, pasak autoriaus būtų galima bandyti apibūdinti čia skambančią muziką, kuri priverčia klausytojus “lėtinti apsukas”, tarsi sustoti stop kadre, kai viena sekundė virsta valandomis … Tai kūryba labiau dėl savęs. Klampojimas gar(suo)se, minčių
bedugnėse …
www.myspace.com/avaspo
www.myspace.com/dnsdonis
Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu
Iš tiesų tiek ir pakanka. Bet nerašytas reglamentas suodinu peruku ir lakuotais batais jau vynioja raudonus kilimus ir skambina šventadieniais-dar-ne-Kalėdiniais varpais.
Lietuviškos avangardinės muzikos tėvai-dinozaurai „Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“ atvažiuoja į Klaipėdą, į „Dezintegraciją 333“. Jie visada paribyje ir visada centre, pašėlę, net chuliganiški, ekstravagantiški, nepaisantys jokių normų, gebantys išgauti muziką iš bet kokio daikto, veržlūs, laisvi. Kaip gryno oro gurkšnis su mažu lašeliu svaigaus beprotybės eterio, virš legendinio Šunparkio vyniojantis purpurinėms pašvaistėms, inkrustuotoms vyno rubinais.
Grupė susiformavo dar 1988 m. Nuo tada ją žino visi, kas nors kiek domisi muzika. Liūdna data I.V.T.K.Y.G.Y.G. istorijoje tapo 2005 m. Tuomet mirė grupės siela vadintas Artūras Barysas „Baras“ – Bomžas, ar Genijus (abu iš didžiosios raidės), kurį nuolat sekė jaunieji kūrėjai, mintytojai ir šiaip laisvamaniai, norintys atrasti savąjį laisvės kelią per manipuliatyvias tvarkingos visuomenės struktūras.
Lapkričio 21 d. šeštadienį „Dezintegracijos 333“ lankytojai turės galimybę ne tik išgirsti I.V.T.K.Y.G.Y.G., kurie pristatys naują koncertinę programą. „Prieplaukoje“ iškabintame ekrane bus demonstruojami Baro filmų archyvai. Tai reta proga pamatyti jaunus eksperimentinio video meno žingsnius Lietuvoje, bei žvilgterėti į vieno iš paslaptingiausių ir kontroversiškiausių kūrėjų mintis.
Tokia festivalio pabaiga. Nepaminėtas liko mįslingas Kalato Repulsijos ir Kiti filmas „NePabaiga“, kuriame siužetas pakariamas taip ir nespėjęs gimti, o žiūrovai įvelkami į nesibaigiantį, kūrėjo atsikratantį ir savaime besivystantį procesą.
Baigiamuoju štrichu taps ilgai lauka „Vinyl workerz“ diskoteka, žadanti daug banguotų judesių, muzikos bangų ir gal net ciklonų.
Komentarai