Seekae – +Dome (Rice Is Nice, 2011)

Trys pasikaustę australai, pasivadinę Seekae, elektroninės muzikos rinkai pateikė savo pirmąjį albumą The sound of trees falling on people. Tai atsitiko dar 2007-aisiais. Nuo tada ši trijulė tapo viena iš didžiausią susidomėjimą keliančių elektroninės muzikos grupių ir yra muzikos kritikų itin dosniai liaupsinama. Šiemet Seekae savo leidėjo Rice Is Nice rankomis išleido antrąjį albumą pavadinimu +Dome, kuris jau spėjo užsitarnauti tvirtas ir teigiamas pozicijas pokalbiuose apie muziką įvairaus plauko melomanų vakarėliuose.

Kas tas do daiktas: Seekae albumas +Dome susideda iš tuzino skirtingų kompozicijų, kurias daugelis apibūdina vartodami terminą glitch – tai apytiksliai reiškia „elektroninių trukdžių muzika“, „traškesių garsai“, „audio įrašų braškėjimo naudojimas muzikoje“ ir panašiai. Visgi šiame Seekae albume glitch elementai yra toli gražu ne dominuojantys. Tai galioja ir visai šių australų kūrybai – pirmasis albumas The sound of trees falling on people irgi neapsiribojo vyraujančia nuoseklia muzikos kryptimi. Pačių kūrėjų leiblas juos įvardija kaip hardcore electronica, keli didžiausi muzikos tinklapiai – experimental ambient, tačiau taikliausia būtų Seekae muziką vadinti tiesiog elektronika, nes jų muzikoje nėra apjungiančios ar vieningos srovės, o kūrybos principai ir garsai artimiausi elektronikos platybėms. Bet pasirodyti kietam vartojant ir paaiškinant sąvoką glitch – visada verta. Dar kiečiau – glitch-hop.

Ištakos/įtakos: Norėdami tikrai rastumėte kūrėjų, su kurių darbais drąsiai galima lyginti Seekae muziką. Toli ieškoti nereiktų – tie patys Mount Kimbie pasikvietė Seekae su jais keliauti po koncertinius turus. Tačiau Seekae nebūtų sulaukę tiek susidomėjimo, jei nebūtų atradę kažko savito ir pasiūlę klausytojams originalų skambesį. Vienas muzikos kritikas labai tiksliai apibūdino šių australų perteikiamas garsines užuominas: „Seekae kuria protingą, bet ne nuobodžią muziką. Seksualią, bet ne vulgarią. Svajingą, bet ne banalią. Ir be krislelio ironijos“. Šie eksperimentuojantys elektronščikai laiko prasme patenka į pasaulį virpinančią post-dubstepinę bangą, kai nemaža dalis kuriamos muzikos pasiima dubstep elementus ir keliauja į naujus, dar neapibrėžtus tolius. Panašūs perversmai vyrauja ir albume +Dome, bet Seekae niekada nebuvo per daug veikiami dubstep scenos – ši populiari srovė tarsi praplaukė pro grupę, neprisiliesdama prie autentiškų kūrybos principų. Albumas aprėpia keturis skyrius: a) ambientines erdves, pritaikytas eksperimentams; b) rimtesnius, kietesnius ritminius darinius; c) varijuojamas melancholiškas noveles; d) kelis tamsesnius ir isteriškesnius elektronikos protrūkius. Užtikrinamas įvairumas, išvengiama monotonijos ir pateikiami tik išgryninti muzikiniai pasiūlymai.

Protinga mintis pokalbiui: “Puikus atradimas. Štai chrestomatinis pavyzdys, kaip trys kūrėjai vienas kitą papildo, pakritikuoja, atranda bendrą dažnį ir jį harmoningai sustiprina. Šioje elektronikoje telpa bei dera viskas – nuo švelnių gyvos gitaros ir smuikų garsų iki hardcore electronic purvo. Jaučiama ir Australijos įtaka – rastas aukso vidurys tarp amerikietiškojo supaprastinamumo ir perspausto europietiškojo komplikavimo.”

Verdiktas: Verta. Labai verta. Albumas „+Dome“ – tarsi pasaulį apkeliavęs muzikinis vienis, su savimi besivežiojantis profesionalų, originalų bei abejonių nepaliekantį elektronikos sakvojažą.