Zaratustra kalba moralistams
SUPRATAU, KAD VIEŠOJE vietoje rūkyti draudžiama. Tuo tarpu kava geriama kibirais, nors kavos gėrikui iš burnos sklinda nepakeliamas kvapas, o apimtas neurotiško žvalumo jis nenustygsta ir darosi nepakenčiamas. Alkoholis perkamas šen bei ten ir tuo reikia naudotis, kad nekiltų įtarimas, jog esi keistuolis. Marichuana draudžiama, kaip draudžiami morfinas ar amfetaminas. Kanapės yra natūralus narkotikas, atskiestas ir koncentruotas naudojamas kaip vaistas; chemiškai sintetinamas morfinas yra alopatijos rekomenduojamas kilus smarkiems skausmams, nepriklausomai nuo jų kilmės ar paskirties. Šioje šalyje karvės pienas geriamas kaip niekur kitur pasaulyje, nors jis tinka tik kūdikiams. O paskui virkaujama, kad griaučiai trapūs. Sekso paslaugų pirkėjas baudžiamas, o pardavėjas vaikšto laisvas. Tai reiškia, kad neleidžiama būti sekso paslaugų pardavėjo klientu, o draudimo nepaisantis pirkėjas atsiduria teisme. Jūs mokate didelius mokesčius gerovės sistemos išlaikymui, tokius didelius, kad ta pati sistema priversta mokėti pašalpas daugybei žmonių. Kalbate apie moralę, tęstinumą, patikimumą, lygybę, brolybę ir manote, kad kiekvieną kartą tariant šiuos žodžius jie ten link ir nueina. O kas, jei juos išblaško vėjas?
Kuo aukštesnė kultūra mus supa, tuo pažangesnis mūsų geidulingumas. Vertinimai čia niekuo dėti. Ledynmečio žmogus raižė lytinį aktą ant olų sienų. Apvaisinimo ritualai formuoja visuomenę. Polinezijoje motinos smaukydavo savo sūnums, kad jų lytiniai organai pailgėtų ir sutvirtėtų; stambi lytis buvo statuso dalykas, panašiai kaip dabar akademiniai titulai. Tradicinėse kultūrose vaikams leidžiama žiūrėti į besimylinčius tėvus, kad ir anie įgytų sveiką požiūrį į malonumą. Na o jūsų kultūrą suformavo XIII amžiaus vyskupai ir jų fobiškas požiūris į seksą. Onanizmas tik dabar vėl tapo priimtinas, o mažiau nei prieš šimtą metų jis buvo laikomas dvasios liga. Merginų ir moterų troškimas save patenkinti vis dar laikomas įtartinu, bent jau tautos sąmonėje. Prieš dvylika tūkstančių metų seksualumas žydėte žydėjo Egipte, Rytuose ir Mesopotamijoje. Graikijos ir Afrikos heteros užėmė aukštą socialinę padėtį ir buvo deramai gerbiamos. Jos buvo gerai išsilavinusios, valdžią turinčios palydovės, kol atėjo diena, kai jas purvu apdrabstė religijos, o sistema ėmė kalbėti apie draudimus. Uolų piešiniai Sacharoje primena šių laikų pornografiją, skirtumas tas, kad anų laikų menininkai, užuot skendę monotoniškame abejingume, išryškino įgimtą gyvuliškumą. Jūs taip pat garbinote geidulingumo dievus. Jūs įrėžėte kūnišką svaigulį runakmeniuose ir šokote šlovindami pistuves. Paskui atėjo krikščionybė ir padengė jūsų kūnus gėda. Jūs tebegyvenate gėdoje, bet apleidote bažnyčią. Kam ta dviguba moralė?
Pornografija yra visuomenės savijautos apraiška. Jei norite, kad pornografija nebūtų tokia klinikinė, privalote pakeisti visuomenę – žmogaus prigimčiai priešišką klinikinę sveikatos apsaugą, stereotipišką partijų politiką, televiziją, kuri žemina, apsirijimą, priklausomybę nuo technikos, anonimiškumą, tarpstantį didžiuosiuose miestuose, nuo tikrovės nusisukusią teisinę sistemą, perdėtą valstybiškumą, kuris paskelbia pilietį nepilnamečiu ir moko jį vengti atjautos, atsakomybės ir angažuotumo.
Pornografijos draudimas yra utopija, primesta patriarchato vyskupų vaikaičių.
Halio kometa stebima nuo 250 metų prieš mūsų erą. Ji pasirodo kas 76 metus. 1910 metais jos krytį danguje buvo galima stebėti plika akimi. Po septyniasdešimt šešerių metų jos pasirodymas nebuvo toks įspūdingas. Hiumasono kometa pirmą kartą buvo pastebėta 1962 metais ir matysime ją tik po trijų tūkstantmečių! 1957 metais išvydome Mrcos kometą, manoma, kad ji pasirodo kas trylika tūkstantmečių! Šios kometos paklūsta savo moralei. Jos nestoviniuoja mūsų prieangyje kaulydamos antklodės, valgio ir spragsinčios ugnies kojoms sušilti. Laikas eina, ponios ir ponai. Tai, kuo tikime šiandien, rytoj bus nebemadinga. Tai, ką šloviname ir kam meldžiamės, ateities kartos atmes. Ir mums teks su tuo susitaikyti.
15
Paskui Zaratustra kreipėsi tiesiai į visuomenei atstovaujančius svečius: politikus, biurokratus, žinybų viršininkus, ūkio šulus, teisėjus ir tarėjus. Jis prasiskalavo gerklę šaltu vandeniu ir šelmiškai mirktelėjo suktukais pasidabinusiai moteriškei, kuri gaudydama orą įsikibo stalo kaimynui į ranką, nes jos gerklėje buvo įstrigusi braškė. Oro temperatūra milžiniškame valgomajame pakilo, o gal tai buvo tik vaizduotės kūrinys?
Zaratustra kalba Valstybei ir teismams
Į AUKŠTOS PUŠIES viršūnę įsikoręs vyriškis mėto žemyn į skutus sudraskytas mokesčių deklaracijos anketas. Sunerimę geradariai jau paskambino į psichiatrijos ligoninę. Prireiks raminamųjų vaistų, gal net tramdomųjų marškinių, kad nesubyrėtų iki švytėjimo nusvidintos dekoracijos.
Politrukai, smulkmenologai*, ministrai!
Nūdienos mokslas šlovinamas kaip civilizacijos šedevras, o jo įrankis vadinamas klasifikacija. Norint suvokti visatą, reikia ją sumažinti, o mažinant privalu klasifikuoti. Taigi mes viską klasifikuojame ir kategorizuojame iki menkiausių sudėtinių dalelių: augalus, mineralus, metalus, gyvūnų rūšis, anatomiškai skaidome kūną. Tačiau klasifikuoti žmones pagal tautą, rasę, kastą arba klasę – politiškai nekorektiška. Visi mes verti vienodai. Kaip tinkami dėl tikrojo mokslo į skyrelius sudėliojame augalus ir gyvūnus, tačiau jei tas pat daroma su žmonėmis – esame naciai. Mes iškeliame save virš kitų rūšių kaip tikri nacistai ir kuo garsiausiai skalambijame apie vienalytę masę, makaronų lėkštę, turinčią aklai paklusti autoritetams – tai ta pati filosofija, kuriai meldžiasi solidarusis socializmas, skiriasi tik žodžiai ir šūkiai. Nacizmas siekia priversti tautą vergauti vadovaujant stipriam lyderiui, o socializmas siekia padaryti tą patį vadovaujant stipriai valstybei. Moneta turi dvi puses, tačiau jos vertė nuo to nesikeičia.
Gyvūnų rūšį homo sapiens klasifikuojantys asmenys patys klasifikuojami kaip rasistai, o su rasizmu kovojančios kairiosios ideologijos nori, kad visi būtų vienodai verti, tačiau priskiria homo sapiens skirtingoms klasėms – socializmas ir komunizmas be klasių kovos būtų beprasmis. Žiniasklaidoje tarpstančio feminizmo laikysena lygiai tokia pati; šiuolaikinio moters idealo neatitinkančios moterys paskelbiamos nevertelėmis ir dergiantis atribojamos nuo visų kitų.
Ką mums tai byloja?
Ar feminizmas nacistinis? Ar apskritai įmanoma atskirti vieną doktriną nuo kitos? Ar radikalu būti konservatyviam, o gal konservatyvu būti radikaliam? Žodžiai, žodžiai, žodžiai!
Kapitalizmas ir socializmas žengia koja kojon. Savo pasitikėjimu atsiduodami politikams, mes atsisakome valdžios. Tuomet džiūgauja socializmas. Džiūgauja ir kapitalizmas, nes turime jaustis priklausomi, kad pirktumėme kapitalizmo siūlomą prekių ir paslaugų perteklių. Šitaip, pavyzdžiui, tokia šalis kaip Švedija yra į demokratiją įvilktų diktatorių ir aštriaalkūnių prasimušėlių rojus, nes Švedijos žemėje socializmas ir kapitalizmas tradiciškai glamžosi. Švedai taip pat yra viena labiausiai sergančių tautų pasaulyje. Nors apie švedų gerovę plačiai žinoma, o jų tikėjimas cheminiais paliatyvais vergiškas, žmonės čia šliaužioja keliais prislėgti pareigos, nusivylimo ir visokiausių negalių. Kuo daugiau skiepų vaikams išverčiama į rinką, tuo ligotesni vaikai, kuo daugiau įstatymų ir taisyklių prikaukšima, tuo nuožmesnė visuomenė. Kuo ligotesni vaikai ir nuožmesnė visuomenė, tuo daugiau valdžios atitenka Valstybei ir Kapitalui.
Pralinksmėjau atsivertęs sinonimų žodyną, norėdamas išsiaiškinti žodžio civilizuoti reikšmę. Juodu ant balto parašyta, kad civilizuoti reiškia „aptvarkyti, humanizuoti, sukultūrinti ir reglamentuoti visuomeninius santykius“. Skamba kiek fašistiškai, nemanote? Ir dar, mes vargu ar tebežinome, ką reiškia žodis fašizmas, juk jis gali reikšti tą patį, ką ir solidarumas.
Reglamentuoti visuomeninius santykius, tai yra perlydyti žmogų į tokį, koks jis nėra arba primesti jam įstatymus ir taisykles, kuriuos jis ir pats turbūt suvoktų esant teisingus, jeigu jie nebūtų primesti.
Su augalais ir gyvūnais mes elgiamės hitleriškai ir dar tikimės palaimingos būties. O kai būtis, nepaisant visų pastangų, vis tiek neatrodo gera, prisigrūdame į save visą krūvą nuskausminamųjų, regėdami, kaip vaistų pramonės akcininkai kraunasi turtus iš mūsų priklausomybės. Mokame mokesčius, kad, jei įmanoma, pataisytumėme būtį, ir kaip padėką gauname marinančias riebias pašalpas. Užuot decentralizavę valdžią, balsuojame už centralizuotą „tautos išrinktųjų“ mąstyseną tol, kol paskutinysis įtakos krislas atsiduria pasaulio galingųjų rankose. Tokios mintys apie pasaulinę valdžią žavėjo ir Hitlerį. Sakau jums – lai civilizacija pasidaro charakirį ir regi iš maitos užgimstantį aukso amžių. Paverskite nuodus vaistais.
16
Nutiko tai, kas turėjo nutikti. Zaratustrą už girtavimą ir tvarkos pažeidimą susėmė specialiosios policijos pajėgos ir įmetė į girtuoklių kamerą. 6.00 ryto, po kelių valandų ramaus miego ant kieto čiužinio, kai kitus plačiagerklius išleido iš kamerų kaip apdujusias ir šiek tiek susisarmatijusias vištas, Zaratustrą perkėlė į kabinetą antrame aukšte.
Komisaras buvo žvitrus ponas, metro devyniasdešimties, be batų, su šinjonu ant pakaušio, mėlynių spalvos lūpomis, pasijudinantis tik nuaidėjus šūviui. Jis nedramatizuodamas informavo objektą, kad objektas stos prieš teismą, kaltinamas valkatavimu ir nesantaikos kurstymu. Iki bylos svarstymo apylinkės teisme jo laukė neoficiali apklausa. Pageidavimą pareiškė aukštesnioji instancija. Visos su apklausa susijusios aplinkybės bus įslaptintos, kad objektas būtų apsaugotas.
– Comme-il-faut, – pasakė komisaras, turėdamas galvoje, kad ypatingo rūpsečio tikėtis neverta.
Apklausa buvo privaloma ir turėjo vykti izoliuotame bunkeryje, o jai vadovausianti taryba, kurią sudaro socialdemokratų partijos, valstybinės bažnyčios, ūkio bei Moterų ir vyrų lygių galimybių departamento atstovai.
Zaratustra požeminiu tuneliu buvo nuvestas į proceso vietą. Kelionės metu jis buvo su antrankiais, tačiau procesijai įžengus į patalpą ir uždegus lempą, juos nuėmė.
__________
* Knappologi – švedų kalbos žodis, kurį sukūrė švedų rašytojas Augustas Strindbergas. Pirmą sykį šį žodį jis pavartojo novelėje „Laimingųjų sala“.
Stefan Whilde. Zaratustra kalba makaronams. Iš švedų k. vertė Rasa Baranauskienė. K.: Kitos knygos, 2011.
Komentarai