Massive Attack vs Burial – Four Walls / Paradise Circus EP (Inhale Gold, 2011)

Britų duetas Massive Attack, arba kitaip – trip hop‘o tėveliai ir augintojai, dažniausiai nebeprisistatinėja. Užtat atlikėjas , į kurio rankas pirmieji veteranai atidavė du savo kūrinius, prisistatyti kol kas neketina. Muzikos pasaulis apie jį žino mažiau nei apie nematocidų sudėtį – Burial nerengia gyvų pasirodymų, nerodo veido, neviešina informacijos apie save. Nebent garsinę. Šitas dviejų remiksų leidinys yra tai, ko seniai norėjai, bet savo melomanų apeigose neišdrįsai paprašyti muzikos dievų.

Four Walls – tai kompozicija, kuri nebuvo įtraukta į šiemet pasirodžiusį Massive Attack albumą Heligoland. Puikus sprendimas – netiko leidimui, panaudojo kūrybingai. Manau, stipriausias Burial‘o bruožas visada buvo sukurti visiškai nežemišką, neapibūdinamą atmosferą, ir jis tai žino. Ir jis tai daro. Ritmiškai šlubuojanti antgamtiškumo injekcija skubančioms ausims:

http://www.youtube.com/watch?v=W1o1BScwgVg

Paradise Circus – antrasis remiksas, visiškai modifikavęs Massive Attack kūrinį Paradise Circus, išgarsintą pasitelkiant pornografinę dokumentiką. Originalo vaizdo klipe, skambant muzikai, patirtimi ir išmintimi dalijasi pagyvenusi porno žvaigždė. Jei dar įmanoma, necenzūruotą versiją gali susirasti įvairiuose nejutūbiniuose tinklapiuose. Kalbant apie pačią originalo muziką, pateiksiu pažįstamo profesionalaus akademinės muzikos kompozitoriaus nuomonę – „jei šis kūrinys būtų parašytas baigiamajam kompozitorių magistro egzaminui bet kokioje muzikos akademijoje – profesoriai autoriui parašytų aukščiausią balą.“ Kuo mus užkabina nauja grupė, arba muzika apskritai? Arba kūrybingumu/originalumu, arba profesionalumu/kokybe, arba tuo trečiuoju faktoriumi, kai tiesiog veža. Gali nebūti pirmų dviejų, o vis vien veš.

Šįkart Massive Attack, manau, suderino visus tris. Dar citatų? Nelietuviškų? Apie remiksą? Vienas nuostabus užsienio kritikas pataria – „reikia garso takelio filmui apie vaiduoklišką skalbyklę? Kreipkis į Burialą.“ Ir tikrai, šie lėti ritminiai braškėjimai be galo primena „smulkių monetų, likusių skalbiamose kelnėse, žvangėjimą apsėstoje skalbimo mašinoje“. Burial‘as originalą paėmė į savo slaptas rankas ir nukrapštė kai kuriuos pamatinius dalykus – ksilofono pliūpsnius, viršgarsius, styginius, visą harmoninę santvarką. Tada paminkė vokalą, viską išmirkė savo išskirtinio atmosferinio dubstep katile ir nulipdė vientisą kosmoso skulptūrą. Kūrinyje plaukiama nei pasroviui, nei prieš muzikinę srovę. Klampu, tačiau esi apgaubiamas šilta tamsa: