Tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“, rugsėjo 26 – spalio 7, Vilnius, Nacionalinis dramos teatras – Menų spaustuvė
Teatro festivalis „Sirenos“ šiemet skelbiasi atvežantis garsiausius šiuolaikinio Europos teatro vizionierius. Du iš jų Lietuvoje viešės jau ne pirmą kartą – italas, Eurpos teatro enfante terrible Romeo Castellucci ir režisieriumi-bomba vadinamas ispanas Rodrigo Garcia. Prie jų prisijungia jaunos kartos šveicarų režisierius Michelis Schröderis, kuriantis savo vizijas su nepakartojamu humoro jausmu. Trys vardai – trys vizijos, kurias būtina pažinti, kad žinotum, kas yra šiuolaikinis teatras. Greta trijų užsienio teatro meistrų – kaip visada bus galimybė išvysti geriausių dviejų praeitų sezonų lietuviškus spektaklius, tarp kurių – Oskaro Koršunovo, Jono Vaitkaus, Vido Bareikio, Janos Ross ir kitų režisierių darbai.
Kodėl naująją teatro realybę daugelį metų gvildenusioms „Sirenoms“ šiemet parūpo realybės antipodas – vizija? Pasak Romeo Castellucci, teatras – tai tamsus realybės veidrodis, tai kelionė nežinomu maršrutu į nežinomą tikslą. O juk vizionierius – tai žmogus, kurio regos laukas platesnis nei įprasta, nebūtinai suprastas, bet būtinai suprantantis ir matantis, neretai turintis savitą viziją – ir maršruto, ir galutinės stotelės.
Šveicarijoje reziduojančio vokiečių režisieriaus Michel Schröder spektaklis „Apie gyvenimo trumpumą“ – tai žmogaus būties vizija – su visomis jai būdingomis formomis, tačiau be cinizmo ir moralizavimo. Perskaitęs Romos filosofo Senekos esė „De brevitate vitae“ pavadinimą, režisierius susimąstė apie žmogaus pastangas išlikti nepaisant esminės aplinkybės – gyvenimas vis tiek vieną dieną baigsis. Kam tuomet apskritai stengtis išlikti? Kokius tikslus turėtume sau kelti, kad norėtume gyventi ir turėtume dėl ko kovoti? Koliažo principu sudėliotame spektaklyje šmaikščiai ir rimtai, jautriai ir triukšmingai šveicarų trupė „Kraut_produktion“ pasakoja apie žmogiškąją būtį ir jos iššūkius.
Režisierius ir dramaturgas Rodrigo García garsėja tekstais, kurie sprogsta lyg bombos. Jo spektaklis „Mirtis ir reinkarnacija į kaubojų“ – tai uždaras, savitas pasaulis, kuriame du vieniši kaubojai stoja į kovą prieš šiandieninę vakarų visuomenę. Režisieriaus pasakojama istorija žiūrovus nukelia į reklamos pasaulį, prasiskverbusį į kiekvieną mūsų egzistencijos užkampį, pakeitusį politiką ir vyriausybes. Ir nubloškia į giliausius vertybių krizės ir jos pasekmių užkaborius. O jie slypi visai čia pat komfortabilios, bet tuo pat metu tragiškos ir groteskiškos, mūsų egzistencijos. Spektaklio „Mirtis ir reinkarnacija į kaubojų“ premjera įvyko 2009 m., už šį darbą menininkui įteiktas prestižinis Europos Naujosios teatrinės realybės prizas.
Visiems, smalsaujantiems koks yra šiuolaikinis Europos teatras, tiesiog privalu pamatyti bent vieną italų teatro režisieriaus Romeo Castellucci spektaklį – su savo trupe „Societas Raffaello Sanzio“ jis kuria tai, kas neretai klasikinio teatro gerbėjams atrodo kaip šventvagystė scenoje. Europos teatro enfant terrible, Romeo Castellucci į Lietuvą grįžta jau trečią kartą ir pristato spektaklį „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“.
Spektaklis paprasta kadrų seka pasakoja apie sūnaus mėginimą nuprausti seną tėvą ir sugrąžinti jam orumą. Sceną „stebi“ įdėmus Antonello da Messinos nutapytas Išganytojo portretas, kuris tampa nebyliu sūnaus nesėkmės liudininku. Castellucci vizijos ašis ir kodas – Jėzus. Kaip simbolis, ikona, provokacija mąstyti apie žmogaus būseną. Spektaklyje religija pateikiama ne kaip mistinė ir teologinė manifestacija, bet kaip esminių teatrą dominančių įvaizdžių ir praktikų rinkinio dalis.
Lietuviškoji teatro programa siūlys susipažinti su tamsiuoju mūsiškos realybės veidrodžiu: tai išorinė ir vidinė emigracija, politinis ir dvasinis chaosas, identiteto paieškos. Programoje – Oskaro Koršunovo spektakliai „Miranda“, „Išvarymas“, „Dugne“, Jono Vaitkaus „Visuomenės priešas“, Gintaro Varno „Teiresijo krūtys“, Janos Ross „Chaosas“. Jaunąją kūrėjų kartą atstovaus gausiai „Aukso kryžiais“ apdovanoti Vidas Bareikis ir „No Theatre“ su spektakliu „Mr.Fluxus arba Šarlatanai?“, Artūras Areima ir jo Šekspyro „Julijaus Cezario“ interpretacija bei labai savita estetika pasižymintis silikoninių lėlių teatras „Psilikono teatras“ su premjera „Išplėšk sielą“.
Daugiau informacijos: www.sirenos.lt
Komentarai