Man asmeniškai rezultatas buvo toks, kad parašė Dovaidas iš Jukebox – dabar iš žurnalo „Veidas“ ir paprašė dar kuo plačiau paironizuoti apie Bono ir visą šitą. Tai man, matyt, pavyko, tai galite paskaityti čia.
Nepykite, kad reklamuoju nuorodą, vedančią į mokamą dalyką. Juk pats susimokėjau 4lt žinute, kad paskaityčiau, kas liko iš mano masyvaus minčių srauto. Nothing against straipsnio redaktorius, jis paliko tikrai esmines mintis.
Taip, aš pats praradau pirkau-lietuvišką-žurnalą-nete nekaltybę, ir jums (gal) rekomenduoju tai padaryti (beje, „Veide“ kuris atsidūrė mano planšetėje, dar daugiau gerų straipsnių). Bet ne apie tai mano šitas laiškas. Jis – apie tikrai, mano galva, svarbiausią naujieną.
Čia jūs, nuspėję, kreivai šypsotės – senis parašys apie Radiohead ir torrent‘us. Na, apie Radiohead platinimo metodus aš turiu savo nuomonę (ji iš esmės telpa vienoje Kim Gordon frazėje išsakytoje prieš penkis metus – (nepelnytai) „verčia kitus muzikantus atrodyti blogai“, toliau – šitoje nuorodoje.
Ir Robert Smith panašiai disagreed violently.
Tad ne apie šią torentuotą žinią mano laiškas. (Ir ne apie “Twin Peaks” nostalgiją, btw).
Dabar jau aš kreivai šypsausi. Man atrodo, kad svarbiausia naujiena gali būti šita.
Ir tai nebus „tik dar viena ikona“ “Google” sistemos sąrašėlyje, kuris pasirodys jūsų ekranuose po paieška.
Google Inc is planning new and revamped streaming-music services in coming weeks, searching for a way to stand out in an increasingly crowded field of rivals from Apple Inc (including Beats – aut. Past) and Amazon.com Inc to Spotify.
Aišku, ne viskas “Google” grupei pavyksta. Pavyzdžiui, tas Google pliusas – faktai, rodo, kad šitą naudoja ne tiek daug žmonių, į valdančią koaliciją neįeitų. Aš pats pliuse vertinau, ką Ernestas Parulskis parašydavo, dar Katkevičius kažinką numesdavo. Bet daugiau nieko – no offence Karoli V, tas pats pas tave FB
Tačiau man vienas dalykas keistas. Ir baugus, dievaži.
Praūžė ta „mylimiausių knygų iššūkio“ banga, ir tiek nemažai žmonių mini George Orwell (švento Huxley vardo gal dar neminėsime), ahaha, juokelis, toks kaip Remarkas, vakarų fronte nieko naujo.
Nežinau, aš “Google” botus (kažkiek net gaila kad neįsikūrė Kaišiadorių rajone) vertinu rimčiau, ir iš asmeninės patirties.
Batai batais, “Amazonė” žino, kokius aš perku, tai viskas prašmėsčiodavo max dvi dienas.
Bet teko neseniai domėtis, kaip muziką pristato Skandinavijos mobilaus ryšio operatoriai. Naršydamas “Google” sistemos neišjungiau, tai po to savaitę plieskė man diskauntinės – ne Lietuvos – Švedijos androidų parduotuvės.
O dar neseniau teko planuoti projektą ir susimąstyti, kiek kainuoja bilietas iš Oslo į Helsinkį. Botas užfiksavo – lietuvis, bet „keliauja“, matyt „spending verslininkas“. Nemeluoju, dvi savaites dabar man lenda įvairūs maršrutai iš Helsinkio ir anaiptol ne į Norvegiją.
Apie meiles ir nemeiles jau nekalbu, maksima ir bankas jau seniai žino, bet “Google” dar ir parodo (ne) įkyriai.
Aš tikrai neturiu nieko prieš target reklamą. Jei turėčiau mažą parduotuvėlę, kuri pardavinėtų vazoną ir rėmelį citrinmedžiui užauginti, tikrai dabar yra proga, kai kas į “Google” search suveda „Lemon Tree“, kad dešinėje jai parodytų linką į mano kooperatyvą. Tai puiku.
Bet dabar priėjo roboto rankelės iki muzikos. Ir apglėbė.
Nebūkime naivūs – žmonijos taupymo evoliucija žengia sparčiai. Kažin, kada buvo svingo orkestrai ir džiazo bendai. Juos greitai pakeitė bitlai ir presliai – daugiau energijos už mažesnę (savi)kainą. Rokenrolas išsilaikė ilgai – iš pradžių net pagausėjo link orkestro – su klavišais, dviem-trim (!) gitaristais. Sienos ir kiaurymės jose, dangus ir Mėnulis. Bet greitai atėjo ’90-tieji ir čia atsidūrė roko trio, o po to dar taupesni DJ’ai / elektronikos atlikėjai, tiesa, dažniausiai su brangiomis tada plokštelėmis ir nežinia iš kur gautais funk grupių semplais. Jimi Tenor (tada dar su orkestru) blaškėsi po Vilnių – bandė įsigyti senai skambančius „Elfos“ klavišus.
Greitai šitos draudžiamai nepagrįstos išlaidos baigėsi. Pasirodo, rokenrolui užtenka dueto su subokatavos efektu (nuo White Stripes iki Black Keys iki, eee… Royal Blood). Na, o elektronikai išvis nereikia nieko, išskyrus autotune + Mario Baranovo genijų saksą, skambantį kaip dramblys eina.
Buitiniame lygmenyje vinilą perkantį didžėjų pakeitė „bato“ ir „prostitutės“ stiliaus anything goes išsilaisvinęs CDJ (no offence – muzikos parinkimas svarbu). Tik bėda, kad pastarąjį pakeitė – neabejoju, ne vienas jūsų tokiuose parties dalyvavęs – virtuvės virtuozas, sugebantis greitai ir tinkamai paleisti reikiamą „YouTube“ klipą su hituku. O jei reikia – dar kartą. Ir dar kartelį.
Tai va, virtuvėse baltai užkaitinti vaikinai (ir merginos), norėčiau pamatyt jūsų selecta instinktą, kai jį įveiks “Google Music” botas.
Jis geriausiai parinks porą jūsų mylimiausiam gabalui. O poros reikalingos, kad išlaikytų jūsų supistą dėmesį kuo ilgiau, nes labai jis šokinėja.
Dvi panašios dainos sudaro porą. Muzikantui gal atrodo, kad ta pora gali būti iš jų kolegų, grojančių panašiai. Bet gal nebūtinai, bus įpistas koks azalėtas hitukas – na, bent pabandymui, ar „neuždarysi lango“.
Nes:
Companies are eager to develop services that keep consumers on their computers and mobile devices for as long as possible so that they can be shown targeted ads from companies willing to pay to reach users.
Galvojam, kad čia aktualu tik JAV, P-Korėjai ar Švedijai? Bet kokia yra paskutinė Lietuvos žiniasklaidos planuotojų antraštė?
Daugiau laiko ten pat. Ten pat atsidurs ir genialus klipas mano apdainuotas praeitą savaitę, ir “Google” šeimos sistemos paskyra.
Kokia ta paskyra bus, siūlysite jūs… O spręs – sistemos (ro)botas.
—
Jonas Oškinis – “Ore” idėjos autorius ir pirmasis redaktorius, ’90-ųjų fanzino “KoksNorsKelias” leidėjas, Lietuvos indie scenos puoselėtojas (“Planas A”)
Komentarai