Tą karštą s(a)vaitgalį Druskininkuose po šiuolaikinio meno ir muzikos terapijų gimė šimtai naujųjų žmonių. Patepimą suteikė pirmą kartą organizuotas susibūrimas “Newman”. Savo nusiteikimu šie žmonės ryškiai išsiskyrė iš įprastos, kiek nuobodžiaujančios, kurorto publikos. Kai kurie “niūmenai” buvo tokie užsiėmę, kad jiems net neužteko laiko apsilankyti savo nakvynės vietose – jas atstojo vešlios Nemuno pakrantės arba kitos vietos. Daug kas prisipažino, kad pirmą kartą lankosi Druskininkuose arba paskutinį kartą čia buvo vaikystėje. Sveiki atvykę.
Metų pradžioje viename Druskininkų vasarnamių jau keletą metų sklandžiusi idėja virto kūnu. Kodinis renginio pavadinimas ilgą laiką buvo “Nemunas”, vėliau jis transformavosi į panašiai skambantį “Newman” su visa savo post-klubine ideologija. Nors prie festivalio prisidėjo daug įvairiuose kultūros sluoksniuose žinomų veikėjų, pagrindiniai jo iniciatoriai atkeliavo iš… Berlyno. Ten prieš 5 metus Erika “Vabaliukas” ir Justas “Liežuvis” pradėjo puoselėti savo kultūrinę erdvę “Panke”. Dar anksčiau Erika aktyviai dalyvavo pogrindinių barų “Skaiteks” (jau nugriautoje Vilniaus “Skaiteks” gamykloje) ir “Lebardė” (dabartinio “Pramogų banko” rūsyje) veikloje, o Justas miklino savo liežuvį: keliskart laimėjo Lietuvos MC kovas, kartu su Vaiperiu ir Šmėkla įkūrė Despotin’ Fam kolektyvą.
“Panke” puslapyje skelbiama: “Panke supports edgy creativity that happens away from mainstream culture. Anything that we believe needs more exposure than it currently receives.” Su panašiu nusiteikimu buvo imtasi ir to, kas vėliau įgavo “Newman” kontūrus. Iškart buvo aišku, kad tai nebus dar vienas įprastas muzikos festivalis, nenuostabu, kad menininkų line-up’as savo kalibru nenusileido muzikiniam.
Iš pradžių Berlyno “Transmediale” kuratorius Robert Sakrowski, atvykęs į Druskininkus ir pamatęs patalpas, kuriose turėjo įsikurti jo kuruojama paroda, paklausė, ar tikrai negalima rasti kito pastato, tačiau renginio pabaigoje jis jau džiaugėsi, kad viskas pavyko ir susidomėjimas paroda viršijo lūkesčius. Vietinė vaikų dailės galerija atrodė kaip dar vienas apleistas kurorto pastatas, tačiau jį pavyko paversti šiuolaikinio meno parodų erdve. Nors iki tol, kaip juokavo, R.Sakrowski buvo dirbęs tik su desktop’u, kuratorius susitvarkė su ūkiniais rūpesčiais ir “Newman” prasidėjo būtent nuo parodos atidarymo V.Kudirkos g. 7.
Neslėpsiu, iš viso menininkų sąrašo, žinojau gal tik “Satta Outside” prieš kelis metus buvusį duetą “Pussykrew”, tačiau taip dar įdomiau. Galerijoje įsikūrė kelios video instaliacijos, skulptūriniai objektai, buvo kuriami virtualūs lankytojų 3D modeliai. Klasikine gelsva spalva dažytame kambaryje su aptrupėjusiais langų rėmais diskusijos apie šiandieninius diskursus ir metanaratyvus kiek kontrastavo. “Newman” menas išėjo iš akademinių baltų erdvių ir laimėjo.
Ankstyvais vakarais veiksmas keldavosi į pagrindinę skaistyklą – legendinį miesto vasaros amfiteatrą, kuriame kultūriniai judesiai vykdavo dar praėjusio amžiaus antroje pusėje, o “Šokių maratonai” tapo vienais pirmųjų festivalių Lietuvoje. Pagrindinė scena buvo dekoruota labai fotogeniškomis kinietiškomis paletėmis ir virto erdviu baru su akustinėmis haliucinacijomis tam tikrose jo vietose. Amfiteatro pastato šonuose atitinkamai įsikūrė naktinis muzikos “kambarys” ir meno diskusijoms bei demonstravimui skirta erdvė. Specialiai festivaliui buvo sukonstruota grakšti pagrindinė scena.
Pirmą vakarą gana erdvi “Newman” teritorija buvo tuštoka, tačiau sekmadienį vieno pagrindinių renginio vardų Dean Blunt klausėsi turbūt padvigubėjusi minia, apie 500 žmonių. Ne vienas sakė, kad jaučiasi kaip “pirmojoje “Sattoje” jachtklube”, kur susirinko organizatoriai ir jų draugai. Paskutinį vakarą, matyt, atėjo dar ir draugų draugai. Nes nematytų veidų beveik nebuvo. Bet buvo daug vežimėlių su kuo tikriausiais “niūmanais” ir nemažai šunų. Gal publikos skaičius kiek nuvylė organizatorius, tačiau visi džiaugėsi renginio jaukumu ir prieinamumu. Grįžęs namo Manfredas parašė: “Newman”, beje, buvo pasakiškas. (…) Ačiū, linkiu likti ir gal net neišaugti.” Panašių padėkų pilna festivalio FB lenta.
Ne mažiau atidžiai nei meno, buvo sudarinėjama muzikos programa – ja rūpinosi Lietuvos garso meno vunderkindas J. G. Biberkopf su kolegomis. Kaip jau minėtoje “Sattoje”, nematytų negirdėtų buvo dauguma, tačiau su Micachu & The Shapes, Nguzunguzu, TCF, Amnesia Scanner, Jerry Paper, Dean Blunt bei lietuviais Without Letters, Pauliumi Kilbausku, Mesijumi x Munpauzn ir kitais, “Newman” pateikė vieną novatoriškiausių ir gurmaniškiausių skambesių Lietuvoje šią vasarą. Jei dar būtų atvykęs ir iš lėktuvo išsodintas James Pants, sakė, net Mamania būtų patenkintas. Nors ir taip jis neatrodė nuliūdęs.
Paskutinę “Newman” dieną prie programos dar prisidėjo ir “Water” stage miesto paplūdimyje prie Vijūnėlio tvenkinio. Tai buvo savotiška nemokama festivalio dovana miestui, tačiau, kaip ir priklauso, paplūdimio vietiniai bandė ginti savo teritoriją: “Čia jums ne Šventoji, išjunkit muziką”. Viešosios tvarkos pareigūnai buvo profesionalesni ir paprašė tik “nuimti žemų”. Šiek tiek gaila, kad virš +30 karštis suginė “niūmenus” į pavėsį už kelių šimtų metrų nuo grojančiųjų, bet net ir per tokį atstumą sklido teigiama energija.
Šiandien “Newman” organizatoriai nekalba apie kitus metus, bet daugelis išvažiuodami atsisveikino “See you next year / iki kitų metų”. Žinoma, pirmas kartas yra pirmas ir vienintelis, jo nepakartosi, bet potencialo kasmet atgimti naujai “Newman” tikrai turi.
Internete:
Komentarai