Jei nieko negirdėjote apie Elektrosferą – trumpas pristatymas būtų toks: tai buvo elektroninės muzikos leidykla, kadaise leidusi lengvą ambient ir dub-step stiliaus muziką. Laikas bėgo ir leidyklos veikla pamažėle blėso blėso ir išblėso.
Kažkas atsitiko ir 2016 m. ji atgimė iš naujo visai kitu pavadinimu „Electron Emitter“ ir ėmė leisti kuo toliau tuo keistesnę muziką, kol galų gale išleido noizo kasetę.
Kas ta kasetė? Ar ją galima atsisiųsti? O paleisti per iPhone?
Kas tas noizas? Ar pagal jį galima šokti? Ar tinka klausyti važiuojant mašinoje?
Na, užkietėję melomanai gal ir žino, tačiau šiuolaikiniam „spotifajaus“ ar „jutūbės“ išpaikintam klausytojui gali kilti klausimas. Kilo klausimas ir patiems leidėjams: O kas pirks noizo kasetę?
Reikalas tas, kad Lietuvoje, kur minimal jau yra laikoma nesuvokiamo sudėtingumo eksperimentine muzika, noizas yra apskritai už muzikos ribų. Tokią muziką reikia žinoti, suprasti, mėgti, mokėti jos klausyti. Tikėtis, kad turėsime didelę auditoriją šiai kasetei yra visiškai beprasmiška.
Tačiau „Electron Emitter“ yra nekomercinis projektas, kurio tikslas suteikti atlikėjams, nepakliūnantiems į standartinius Lietuviškos eksperimentinės muzikos rėmus, galimybę išsileisti savo muziką, todėl dėl kasetės leidybos nedvejojome.
Muzikos autorius – Vilniuje gyvenantis prancūzas Nicolas Lafay, šiuo metu žinomas kaip Noise Ladder. Jo instrumentas – rankomis sulituotas, sukaltas ir varžtais susuktas modulinis sintezatorius, su gausybe rankenėlių sukioti ir skylučių laidams įkišti.
Tikras nuotykis buvo pasiimti Nicolas ir nuvežti jį į Kaune vykusį viešą nemokamą koncertą Ausų Mūša. Tiek mes, leidyklos atstovai, tiek renginio organizatoriai labai abejojome ar išgirdę gyvai grojamą noizą žmonės neims ir neišsibėgios? Vedėjas netgi iš anksto atsiprašė publikos, kurios nemažą dalį sudarė šeimos su vaikais.
Ir žinote ką? Kai tik Nicolas užgrojo savo baisingu laidais apraizgytu aparatu, didelė dalis publikos atsistojo ir … priėjo pažiūrėti iš arčiau! Žmonės tokio dalyko nebuvo nei matę, nei girdėję, tai buvo įdomu. Na juk neturi būti noizas padarytas būtinai iš nemalonių žmones atbaidančių garsų – metalo skambesys kartais būna gerokai aršesnis. Tai štai, panašu, kad noizas bent jau kauniečiams patiko. Po koncerto jie plojo ir galbūt netgi džiaugėsi netikėta patirtimi.
Bet visgi jiems tai buvo netikėta.
O pati kasetė irgi buvo pristatyta nedidelio koncertuko, vykusio Vilniuje metu. Pagaminome 30 vienetų kasečių, kiekvienai pruošėme įdėklą su unikaliu piešiniu ir pradėjome kviesti žmones. Nors koncerte be Noise Ladder pasirodymo nieko daugiau nebuvo, tačiau mažytė koncerto salytė buvo sausakimša klausytojų, netgi pritrūkome kėdžių, todėl šių eilučių autoriui teko klausyti sėdint ant žemės.
Ir į pagrindinį klausimą, ar visgi kas nors pirks noizo kasetę buvo atsakyta – žmonės pirko. Aišku, viso tiražo neišpirko, tačiau pats faktas, kad Lietuvoje netgi pakankamai sudėtinga muzika turi savo klausytoją nudžiugino.
Tiek visko pripasakojau, tačiau kas per kasetė taip ir nepasakiau. Kasetė vadinasi „ILYA“. Įkvėpimas jai atėjo iš prancūzų filosofo Emanuelio Levino koncepcijos „tai yra“. Mintis ta, kad netgi tai, kas yra niekas, vis tiek yra. Ten kur yra tik tyla, pats garso nebuvimas yra garsas. Gilu? Net dugno nesimato.
Muzikos autorius yra jau minėtas Noise Ladder ir jo stebuklingasis aparatas. Kiekvienai kasetei atskirą viršelį nepatingėjo nupiešti jauna menininkė Laura Marija Balčiūnaitė.
Nusivažiavome iki noizo kasetės rankomis pieštais viršeliais. Ko laukti toliau? Tikrai nepaliausime stebinti atrastais Lietuvos ir užsienio muzikos perlais, tačiau grįšime ir prie seno gero malonaus ambiento. Nebūtina visą laiką vien tik triukšmauti.
„ILYA“ paklausyti ir įsigyti galima Electron Emitter interneto svetainėje
P.S.
Važiuodami atgal į Vilnių iš Kaune vykusio Ausų Mūša renginio mašinoje labai smagiai klausėme ankstesnės Noise Ladder kasetės. Vadinasi noizas mašinoje klausyti tinka.
Komentarai