Vieną vakarą pasiskundusi, kad nieko toje Belgijoje nevyksta, visgi užsukau į Antverpene įsikūrusio klubo „Trix“ feisbuko paskyra ir ką gi pamačiau! Po poros dienų čia gros seni geri draugeliai A Place to Bury Strangers, prieš kelerius metus nusiaubę „Devilstone“ sceną, ant kurios dar net ir kitą dieną buvo galima rasti gitarų nuotrupų.
Šią grupę vėl pamatyti norėjau nuo pat tos akimirkos, kai baigėsi jų visas jusles prievartaujantis, neįtikėtinai garsus ir strobais nušviestas pasirodymas. Todėl nieko nelaukusi čiupau fotoaparatą, žinodama, kad su tokiomis šviesomis matyt nieko nepavyks išspausti, ir sėdusi į traukinį lėkiau į Belgijos muzikinę sostinę Antverpeną.
Atvykus paaiškėjo, kad koncertas nemokamas, nors lyg ir buvo kažkas parašyta apie parduodamus bilietus. Visgi net ir ši priežastis nesuviliojo didelės minios žmonių. Susirinkusi poros šimtų auditorija žavėjo užsidegimu – „tėvuko amžiaus“ pankai vyrukai su miniakais, tatuiruotas jaunimas ir šiaip ramūs juodai vilkintys žmonės – visi susibūrę didelėje terasoje mėgaujasi gėrimais ir saule.
Neilgai trukusi ramybė pasibaigė, kai ant scenos žengė niujorkiečių triukšmo mašina. Sukišusi į ausis nosinaitės skiautes – ausų kamštukų neturėjau, o patirtis bylojo, kad kitaip nieko negirdėsiu pora dienų – prasibroviau į priekį, kur nuo pat pirmų akimirkų grupė užvaibino ir jau krito ant žemės, be gailesčio trankė gitaras į grindis ir rifais mojavo publikai prieš pat akis. Viskas kaip ir turi būti.
Matyt nėra buvę tokio koncerto, kuriame APTBS pasirodytų tik pusę energijos. Jie ir vėl nėrė į minios vidury, lipo ant konstrukcijų, lietė žmonių veidus ir kvietė prieiti dar arčiau, taip, kad rankomis liestum gitaras ir mirksinčiomis disko švieselėmis papuoštą pultą.
Fiziškai sunkus, neįtikėtinai garsus, ir tikraja to žodžio prasme klubą sudrebinęs koncertas baigėsi žinomais hitais. Žmonės liko užsikaifavę, o aš skubėjau į traukinį, kad spėčiau nors kiek pamiegoti prieš darbą…
Komentarai