Vilniaus m. merui Valdui Benkunskui, Tarybos nariams ir komitetams, Vilniaus m. savivaldybės administracijai
Norime išreikšti susirūpinimą dėl Vilniaus miesto atvirumo kūrybinei raiškai mažėjimo. Šį kreipimąsi paskatino 2024 m. vieši savivaldybės ir mero pranešimai apie kovą su grafičių piešėjais ir naujos grafičių politikos formavimą. Komunikuojama, kad bus orientuojamasi į grafičių ir legalių vietų jiems naikinimą, įtraukiant policiją, investuojant į stebėjimo kameras. Tai nėra subalansuota grafičių politika, o veikiau iš galios pozicijų miestui primetama „valymo“ strategija. Manome, kad mieste turi būti palikta vietos saviraiškos laisvei ir neformaliai, spontaniškai kūrybai gimti, vystytis bei plėtotis.
Suprantame būtinybę užtikrinti viešąją tvarką, tačiau miestas nėra vien tik nuosavybė, infrastruktūra ir iš anksto suplanuota tvarka. Vilnius istoriškai yra miestas, kuriame puoselėta kūrybinė raiška, o menininkai nuolat reaguoja į politinius ir socialinius kontekstus. Pavyzdžiui, 1990-ųjų nepriklausomybės laikotarpiu miesto sienos tapo kūrybos erdve. Grafičiai ir sienų tapybos darbai buvo laisvės, tapatybės ir pilietinio įsitraukimo simboliais, parodžiusiais, kad gatvės menas nėra chaosas, bet kultūrinis indėlis.
Per pastaruosius metus grafičių ir gatvės menininkai išreiškė paramą Ukrainai tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu. Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose buvo sukurti kūriniai, simbolizuojantys solidarumą su Ukraina, kviečiantys nutraukti karą ir stiprinantys visuomenės moralę. Šie kūriniai ne tik atspindi visuomenės nuotaikas, bet ir sujungia bendruomenes bendro tikslo vardan, įkvepia veikti ir solidarizuotis.
Norime atkreipti dėmesį į pasaulinės grafičių scenos pavyzdžius: daugybė žymių menininkų1 pradėjo kaip nelegalūs grafičių piešėjai, o vėliau buvo pripažinti tarptautiniu mastu, jų darbai pradėti eksponuojami didžiosiose galerijose, tokiose kaip MoMA, Tate Modern ir pan. Grafičiai yra „įsigėrę“ į įvairias kitas disciplinas: grafinį ir mados dizainą, spektaklius, instaliacijas ir t.t. Gatvės menas apskritai turėjo reikšmingą įtaką ne vienam garsiam meno judėjimui ir srovei, pavyzdžiui, Popmenui, Neo-ekspresionizmui, taip pat Post-graffiti judėjimui bei Šiuolaikiniam menui. Taigi, gatvės menas nėra tik vandalizmas – tai vertingas kultūrinis indėlis, kuris turėtų būti ne beatodairiškai naikinamas, o subtiliai ir kryptingai reguliuojamas, gerieji pavyzdžiai – skatinami.
Pertekliniai ribojimai sukelia kūrybos varžymą ir netgi diskriminaciją, ypač jauniems kūrėjams. Pavyzdžiui, nepilnamečiai, kurie gali būti talentingi menininkai, susiduria su sudėtingomis procedūromis, leidimais ir formalumais, kurie varžo jų kūrybiškumą. Miestas turėtų būti atviras ne tik oficialiai patvirtintoms iniciatyvoms, bet ir suteikti erdvę spontaniškai kūrybai, idėjoms, kurios neprieštarauja proporcingiems ir pagrįstiems draudimams bei esminiams viešosios tvarkos principams.
Siūlome miesto politikoje orientuotis ne į grafičių valymo tempų ir apimčių didinimą, bet organizuoti viešas dirbtuves, diskusijas su menininkais, bendradarbiauti su meno mokyklomis – taip būtų kuriama dialogo ir supratimo kultūra. Pavyzdžiui, savivalda galėtų pristatyti geruosius pavyzdžius ir viešinti nerašytus grafičių menininkų bendruomenės etikos principus, kurie priimtini ir miesto valdžiai, prisidėti prie jų laikymosi užtikrinimo.
Legalios piešimo vietos – puikus laisvos erdvės kūrybai suteikimo mieste pavyzdys su daugybe privalumų. Pirma, jos siūlo piešėjams saugią erdvę praktikuoti technikas ir eksperimentuoti be baimės dėl teisinių pasekmių, leidžia menininkams tobulėti. Antra, legalios vietos padeda didinti matomumą ir pripažinimą, nes kūriniai tampa prieinami platesnei auditorijai – tai skatina atsiliepimus ir palaiko jaunų menininkų augimą. Be to, šiose erdvėse menininkai jaučiasi laisvesni, gali dirbti su didesniais ir sudėtingesniais projektais, nesibaimindami, kad jų darbai bus greitai pašalinti. Taip pat legalios piešimo vietos skatina bendruomenės bendradarbiavimą, nes čia menininkai gali dalintis patirtimi, idėjomis ir net dirbti kartu. Galiausiai, jos prisideda prie pozityvesnio grafičių įvaizdžio formavimo, parodydamos gatvės meną kaip vertingą kultūrinį reiškinį. Todėl legalių grafičių vietų įvardijimą „nepasiteisinusiomis“ ir jų naikinimo iniciatyvą vertiname labai neigiamai kaip skubotą ir atliktą neįsiklausius į suinteresuotas puses.
Daugelyje pasaulio miestų grafičiai tapo turistų traukos objektu, prisideda prie miesto tarptautinio kultūrinio įvaizdžio. Vilnius taip pat galėtų išnaudoti šį potencialą. Gatvės menas ne tik telkia vietos bendruomenes, bet ir gali padidinti miesto ekonominį augimą, pritraukti turistus ir investicijas.
Absoliutūs draudimai ir kūrinių masinis naikinimas neigia visą grafičių kūrėjų bendruomenę ir jos narių kūrybą – toks kelias nėra tinkamas laisvai demokratiškai sostinei. Tai netvarus, neefektyvus ir itin brangus realybės neigimas, stumiantis miestiečius-kūrėjus į paraštes, gilinantis susipriešinimą.
Todėl kviečiame Vilniaus miesto merą, kitus politikus ir tarnautojus peržiūrėti miesto poziciją dėl grafičių politikos ir skirti daugiau dėmesio kūrybinei bendruomenei, plėsti akiratį ir stiprinti dialogą su menininkais, ieškoti pusiausvyros tarp viešosios tvarkos ir kūrybinės laisvės. Tai būtų labai prasminga, nes gatvės menas yra vertingas ir dėmesio vertas mūsų kultūrinės tapatybės elementas.
Pagarbiai,
Vilniaus dailės akademijos Studentų atstovybės vardu
Prezidentė Nerilė Janušytė
Prie kreipimosi jungiasi ir palaikymą reiškia:
Dr. Algirdas Gataveckas
Doc. Remigijus Gataveckas
Doc. dr. Laima Kreivytė
Doc. dr. Vygintas Orlovas
Doc. Algimantas Kensminas
Doc. dr. Gvidas Slah
Dr. Jekaterina Lavrinec
Dr. Veronika Urbonaitė-Barkauskienė
Prof. dr. Donatas Brandišauskas
Prof. dr. Gintautas Mažeikis
Julius Narkūnas
(sąrašas pildomas)
1 Jean-Michel Basquiat, Banksy, Shepard Fairey, RETNA – Marquis Lewis, Keith Haring, Swoon – Caledonia Curry, Lady Pink – Sandra Fabara, Miss Van – Vanessa Alice Bensimon, Faith47 (Faith XLVII) ir eilė kitų.
Grafitti Vilniuje – foto: Lukas Bukauskas
Daugiau: Graffiti-atskleidzia-miesto-atviruma-ir-daugiasluoksniskuma
Komentarai