Arklio Galia kviečia į akustinį koncertą Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvėje

Neseniai devynioliktą gimtadienį atšventusi viena maištingiausių Vilniaus pogrindžio grupių „Arklio galia“ kviečia į savo akustinį koncertą.

Paskutinį kartą grupė akustiškai suskambo prieš šešerius metus. Atnaujinę repertuarą, sukaupę ryžto ir pasiruošę į sceną žengs pilnu sastatu balandžio 2 d. Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvėje.

„Šiame koncerte bus šiek tiek mažiau mums įprasto prakaituoto kvailiojimo, daugiau susikaupimo ir muzikos grožio. Labiausiai kviečiame tuos, kurie jau yra buvę mūsų roko koncertuose ir smalsauja pasižiūrėti, kokia visai kitokia gali būti ta pati grupė“, – pasakoja grupės nariai.

Ne pirmą jaunystę išgyvenanti „Arklio galia“ garsėja nepaklusnumu žanrams, ilgais gitariniais solo ir neretai šaržuotais dainų tekstais. Per devynioliką gyvavimo metų grupė pasimatavo įvairiausias scenas, nuo tamsiųjų Vilniaus pogrindžių iki didžiosios Lukiškių kalėjimo scenos. Kiekvienas jų koncertas nepanašus į kitą, bet akustinis – tikras iššūkis ir pačiai ne rutininei grupei.

„Akustiniam koncertui paruošėme įvairiausių kūrinių iš ilgo ir duobėto mūsų grupės kelio. Skambės ir patys seniausi, ir naujausi, ir dar oficialiai neišleisti kūriniai. Dalis repertuaro kūrinių gavosi labai nepanašūs į mūsų albumines dainų versijas. Tad ir jau gerbėjams žinomos dainos suskambės naujai“, – teigia „Arklio galia“.

Grupė ateities planų neslepia ir taip pat atvirauja apie būsimą jubiliejinį dešimtąjį albumą.

„Neslėpsim, naujas dvylikos dainų albumas jau visiškai ant nosies, taigi šis akustinis koncertas lyg paskutinis pasispardymas prieš naują grupės puslapį. Šiek tiek nostalgiškos retrospektyvos, o po to brūžinsim vien naujas dainas tol, kol priversim jas pamėgti visus mūsų grupės gerbėjus“, – pasakoja jie.

Paklausti, ar ant Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvės scenos galime tikėtis vakaro svečių, grupės nariai teigia:

„Koncertą pradės su mūsų grupe jau kelioliką metų glaudžiai susijęs instrumentinis akustinių gitarų duetas „Working Hobo“. Patys lipsime ne tik su akustinėmis gitaromis, bet ir pianinu, kontrabosu, lūpine armonikėle. Vėliau – instrumentų ant scenos daugės tol, kol visai nebetilpsime. Savaime suprantama, dalis tų instrumentų perdėm dideli ir nepraktiški. Be kita ko, prisijungti pažadėjo ne vienas rimtas mūsų bendražygis, o ar atvyks – žiūrėsime. Su tais muzikantais niekada negali žinoti.“