[ Daugiau “Pasigarsink” apžvalgų ]
Pilaitė – Dirty Selfie Panorama
abstract hip hop, experimental hip hop
Per ketverius metus nuo praeito albumo IYE tapo Pilaite, o mėnesio pradžioje atėjo ir laikas naujuoju vardu pilnai prisistatyti. Ir toliau išlaikydami vietinėje scenoje vis dar labai retai sutinkamą skambesį, duetas viso įrašo trukmę nepaliauja stebinti klausytojų savo kūrybiškumu. Puikiai išlaikoma abstrakti atmosfera, kurioje tamsa susijungia su kiek laužytomis melodijomis, tiesiog nepriekaištingai perteikiant įtikinamą kūrybos atspalvį ir savitą charakterį.
pilaite.bandcamp.com/album/dirty-selfie-panorama
Black Country, New Road – Forever Howlong
progressive pop, art rock
Dar vos prieš praeitą grupės studijinį darbą Ants From Up There Black Country, New Road netikėtai išsiskyrė su savo lyderiu Isaac Wood. Tikrai ne vienam klausytojui knietėjo sužinoti ne tik, kas toliau užims vokalisto rolę, bet ir kaip jie toliau apskritai skambės. Tarp albumų pateiktas koncertinis įrašas Live at Bush Hall parodė, jog dainuos visi, o skambesys kiek pakitęs, būtent tai tęsiama ir čia. Post-rokišką estetiką pakeitė ramesni garsai, jungiami folk ir kamerinės popmuzikos elementai, tačiau per daug toli nuo savo šaknų jie per daug nenutolo. Šiame darbe stebina gebėjimas akustiniais instrumentais (nuo mandolinų iki fleitų) kurti gilią garsų harmoniją, o girdimi švelnūs moteriški vokalai puikiai dera prie visos kuriamos atmosferos. Naujas etapas grupės istorijoje, tačiau ne ką mažiau vertas dėmesio.
blackcountrynewroad.bandcamp.com/album/forever-howlong
Vaiva, Kanklės & Jazz Band – //see
jazz fusion
Kanklininkė Vaiva Dunaitytė kartu su grupe pristatė debiutinį albumą, tikrai neprimenančio debiuto. Maloniai tekančios ir progresuojančios melodijos, kuriose galima išgirsti įvairiausių užuominų į kitus žanrus — nuo bliuzo iki fanko, o ritminę sekciją neretai laisvai galima nusamplinti ir pernaudoti jungle kūriniuose. Įdomiausia įrašo dalis, žinoma, išlieka kanklių panaudojimas džiazinėje aplinkoje, puikiai instrumentą įpaišant į bendrą skambesį.
Deerhoof – Noble and Godlike in Ruin
experimental rock
Daugiau nei du dešimtmečiai scenoje ir dvidešimtasis grupės studijinis albumas — o Deerhoof nė kiek nepaliauja stebinti. Eksperimentiškiausias ir trankiausias jų darbas per mažiausiai dešimtetį, kuriame grupė drąsiai kuria chaotišką atmosferą. Net ramiausiai prasidedantys kūriniai gali netikėtai pakrypti visiškai kita trukme, tačiau, nepaisant to, vis dar tuo pačiu ir išlaikyti stebėtiną ritmiškumą. Vos per pusvalandį Deerhoof čia pateikia tiek, jog pilnai su viskuo susipažinti prireiks tikrai ne vienos perklausos.
deerhoof.bandcamp.com/album/noble-and-godlike-in-ruin
Arklio Galia – Darbas, Šeima, Arklio Galia
alternative rock
Vietinės scenos veteranais save jau galintys vadinti Arklio Galia (kitąmet švęsiantys savo dvidešimtmetį) ir toliau stebina savo kūrybos progresija. Kaip įprasta, per saikingo humoro prizmę kalbama gyvenimiškomis temomis — paprastai ir nuoširdžiai, tačiau pakankamai giliai, jog viskas pasijustų lyg pokalbis su geru draugu. Skambesys išlieka puikiai pažįstamas, pilnas smagių melodijų, kuriose netrūksta nei įdomesnių gitaros riffų, nei džiazinių motyvų. Malonu ir tai, jog atrandama progų ir nuvesti kūrinius visiškai netikėtomis kryptimis — kur daugiau galima išgirsti chaotiškus avant-prog motyvus dainoje apie Beatą Nicholson? Turbūt gal ir net stipriausias grupės darbas iki šiol, o tai tikrai daug ką sako.
arkliogalia.bandcamp.com/album/darbas-eima-arklio-galia
Viagra Boys – Vigr Aboys
dance-punk, art punk
Po praeito savo albumo Cave World Viagra Boys nustebino tikrai ne vieną klausytoją ir šis jų naujasis išstojimas dažno apžvalgininko net buvo vadinamas vienu iš laukiamiausių metų darbų. Ir smagu, jog nuo pat pirmosios natos jie skamba būtent taip, kaip ir norisi. Gitaros stebina savo žviegiančiais tonais, energija trykšta pro kraštus, o kūriniuose vis dar netrūksta siurprizų, tokių kaip iš niekur iššokančių pučiamųjų instrumentų, ar puikiai išnaudotų pritariamųjų vokalų. Daug chaoso, bet tas chaosas pateiktas labai organizuotai. Gal kiek nustebino mažiau liečiamos politinės temos, bet jų vis dar kažkiek yra. Viršų tekstuose čia ima socialiniai komentarai ir absurdiškos istorijos, o tai ir perteikia tikrąjį grupės veidą. Viagra Boys toliau skamba itin gyvybingai ir drąsiai, o taip pat ir išlieka vienu įdomiausių moderniojo roko scenos vardų.
Skrillex – F*ck U Skrillex You Think Ur Andy Warhol But Ur Not!! <3
hybrid trap, dubstep
Niekada nesitikėjau, jog šis momentas ateis, bet Skrillex pateikė kažką, ko tiesiog negaliu ignoruoti. Trisdešimt šešios dainos per 46 minutes — įdomus konceptas, bet išpildytas itin sumaniai. Įrašas pateiktas kaip vientisas DJ miksas, kurį valdo DJ Smokey, su visais savo komiškais tagais. Sunku apibūdinti, kiek skirtingų idėjų sukišta į šį albumą ir kaip viskas tiesiog veikia, užkuriant energiją nuo pat pirmojo kūrinio ir nepaleidžiant intensyvumo iki pat paskutinės sekundės. Visiškas talento demonstravimas, o tuo pačiu ir kol kas įdomiausias elektroninės muzikos darbas šiais metais.
Monika Pundziūtė – Sopa
alt-pop, singer-songwriter
Apie atlikėjos kūrybos drastišką pokytį jau buvo galima suprasti iš prieš beveik dvejus metus išleisto EP Ir tik dėl jos, o dabar atėjo laikas ir pilnam albumui. Ir čia ji skamba dar stipriau — akustiniai instrumentai skamba kaip niekada stipriai, kurdami gilią atmosferą, kurioje išgirsti visko, nuo ritmingų melodijų, iki shoegaziškų gitarų. Tekstai stebina savo atvirumu ir gebėjimu taip lengvai perteikti norimas žinutes ir emocijas, o vokalinis atlikimas, kuriuo buvo galima neabejoti dar nuo pat pirmųjų dienų, čia skamba kaip niekada įspūdingai.
Aortes – Carrion
post-metal
Kiekvienas naujas Aortes išstojimas — lyg asmeninė šventė. Su šiuo darbu jie dar kartą įrodo, kodėl jie — neabejotinai vienas svarbiausių vardų vietinėje sunkiosios muzikos scenoje. Visą įrašą piešiami gilūs muzikiniai peizažai, varijuojantys savo tempu ir nežabojantys taip reikalingos agresijos. Iš to kylančios emocijos trykšta pro kraštus, prie kurių tik ir norisi sugrįžti.
aortes.bandcamp.com/album/carrion
Messa – The Spin
doom metal
Prieš keletą metų išleistas italų grupės Messa darbas Close — turbūt stipriausias doom metal žanro darbas per visą dešimtmetį, tai tolimesnė jų kūryba buvo itin laukiama. Teko kiek palaukti — per pastaruosius keletą metų grupė patyrė nemažai skaudžių išgyvenimų ir tai aiškiai jaučiama naujajame albume. Šįkart psichodeliniai elementai iškeisti į gotikinius, viską tik dar labiau užtamsinant ir perteikiant kiek tik įmanoma giliau. Smagu girdėti ir sugrįžimus link džiazinių motyvų, o taip pat ir tokius netikėtumus, kaip pianino ar trimito išnaudojimas. Vokalinis atlikimas stebina kiekvienu išskleidžiamu garsu, o tokio įdomaus gitaros atlikimo neteko girdėti jau labai ilgą laiką.
messa.bandcamp.com/album/the-spin
shishi – FAQ
indie rock, post-punk
shishi naujajame darbe — galbūt paskutinįkart su šiuo sąstatu, tačiau, panašu, tai atnešė ir naujos energijos. O tos energijos jau ir anksčiau netrūko, bet čia viskas lyg būtų užsukta iki maksimumo. Penkiuose naujuose kūriniuose nestokojama žaismingumo ir ritmiškumo, o besiklausant tik ir norisi bent jau patrypčioti koja. Labai smagus EP iš vieno įdomiausių vardų visoje scenoje.
shishiband.bandcamp.com/album/faq
El Chico Fuendre – Ragas for City Dwellers
electronic, neo-psychedelia
Per savo gyvavimo laikotarpį El Chico Fuendre yra pateikę visko — nuo hiphopo beatų iki griežto techno, o šįkart savo kūryba nužygiavo link ritualinės muzikos. Albumo pavadinimas mini ragas — indų klasikinės muzikos pagrindą — ir tai puikiai perteikiama per penkis eksperimentinės elektronikos kūrinius. Rezultatas stebina savo dvasiškumu, kurį nėra lengva perteikti žodžiais. Muzika čia įgauna kone gyvą pavidalą, pulsuojantį ir vis augantį, apipinantį visą klausytojo aplinką savo tankumu. Savo gyvybiškumu Ragas for City Dwellers užtikrina, jog prie jo sugrįžti norėsis tikrai dar ne kartą.
elchicofuendre.bandcamp.com/album/ragas-for-city-dwellers
sacréblue – Beginklis
indie rock
Dar savo prieš beveik du metus išleistu EP Žmogus sacréblue parodė, jog jie — tikrai ne dar viena eilinė gitarinė grupė. Šis naujasis EP ir toliau apjungia ramų vokalinį atlikimą su sprogstančiomis melodijomis, puikiai perteikiant visą emocijų krūvą tiek savo skambesiu, tiek tekstais. Ir tos emocijos nors ir nėra pačios pozityviausios, joms tokiomis ir nereikia būti. Nedaug vietinėje scenoje vardų gebančių taip tinkamai perteikti kasdienybės melancholiją.
Sumac & Moor Mother – The Film
atmospheric sludge metal, poetry
Labai mėgstu tokius keistus ir absoliučiai netikėtus bendradarbiavimus. Sumac, grojantys kraują stingdantį sludge metal, ir abstrakčiojo hiphopo atlikėja Moor Mother — du savo scenų itin svarbūs vardai, stebinantys kiekvienu išstojimu, tačiau ar jie gali veikti kartu? Pasirodo, jog dar ir kaip gali. Lėta ir tranki Sumac kuriamia atmosfera, papildyta Moor Mother atliekama poezija, skamba būtent taip, kaip ir žada pavadinimas — kinematografiškai. Tikrai nėra nei lengviausiai, nei jaukiausiai klausomas darbas, tačiau itin vertas kiekvienos sekundės klausytojo dėmesio.
sumac.bandcamp.com/album/the-film
Ignas Šoliūnas – Erase for Prosperity?
ambient, drone
Lėtai pulsuojančių sintezatorių kuriami gilūs peizažai itin maloniai užpildo visą klausytojo lauką ir nepaleidžia iki paskutinės sekundės. Pasikartojantys motyviai kuria hipnotišką efektą, kuris tiek ramina, tiek ir padeda susikaupti ir įsiklausyti savo paties minčių. Įdomu, jog pagal šį albumą pasatytas visas šokio spektaklis — ir besiklausant tai tikrai nesunku įsivaizduoti, net jei ambient ir drone muzika tikrai nėra ta, kurią būtų galima vadinti šokių muzika.
ignassoliunas.bandcamp.com/album/erase-for-prosperity
Jonas Lapinas – Migdolinė dalis
glitch pop
Keturi kūriniai, tyrinėjantys kolektyvinės traumos apdorojimą dabartinėje visuomenėje. Kiek sunku įpaišyti šį darbą į kažkokius žanrų rėmus — kaip ir priklauso pagal idėją, skambesys kiek abstraktus, jame viršų imantys elektroniniai elementai stebina savo idėjomis, o energingumas kinta ne tik tarp pačių kūrinių, bet ir jų viduje. Nuo laužytų ritmų, iki gitarų ir įdomių vokalo moduliacijų — per ne itin ilgą trukmę atlikėjas pateikia labai daug, o po visko tik ir norisi pakartoti.
Alina Orlova – Nakties atvirukai
art pop, singer-songwriter
Apie atlikėjos kūrybą jau iškalbėta labai daug, tačiau ji verta kiekvieno žodžio. Ir naujuoju albumu tai tęsiasi ir toliau — ypatingai gražiai skambančios melodijos bei emocionalūs tekstai. Labai malonu, jog skambesys išlaikomas dar nuo pat kūrybos pradžios ir jo nesumaišysi su niekuo kitu, tik šįkart jis dar ir praplėstas naujais garsais ir apskritai skamba kaip niekada giliai. Tiesiog visiškai nuostabu.
Djrum – Under Tangled Silence
idm
Britų prodiuseris Djrum grįžo su nauju darbu ir toliau stebina savo talentu. Valanda meistriškai atliktos elektronikos, kurioje susijungia mechaniški ir intensyvūs ritmai su improvizuotais ramiais pianino garsais — tai sujungti tikrai nėra lengva (ar apskritai įmanoma) užduotis, tačiau su ja susidorota be jokių problemų. Muzika vis progresuoja ir palieka vietos klausytojui suvokti tai, kas vyksta. Begalė idejų, kurias pilnai išnarplioti tiesiog privaloma skirti laiko — bet būtent tai ir norisi daryti, kai viskas skamba būtent šitaip įspūdingai, o tuo pačiu ir stebėtinai raminančiai.
Komentarai