Iki gegužės 17 d. Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Akademija“ (Pilies g. 44, Vilnius) veikia dvi personalinės parodos: Paulinos Turauskaitės „Praradimai: vaizdas, garsas, erdvė“, (I a.) bei Martyno Arlausko „kito pramatytas“ (II a.). Abi parodas jungia socialinės atsakomybės ir įvairovės temos bei autorių siūlymas pažinti kitaip patiriantį. Gegužės 14 d., 14 val. vyks viešas susitikimas, ekskursijos po parodas su jų autoriais.
Menininkas Martynas Arlauskas yra aktyvus kurčiųjų, neprigirdinčiųjų ir gestakalbių bendruomenės narys, besidomintis socialiniais santykiais, komunikacija ir visuomenės įvairialypiškumu. Autorius skolinasi savo meninėje praktikoje sutikto kito:s žvilgsnį, formuoja jo:s dienoraštį, minčių ir patyrimų žemėlapį: „Parodos objektai, nuorodos, tekstai atsirado sekant istorijas, jų pradžias ir pabaigas, mėginant suprasti kitą, mokytis iš jo:s. Savo menine praktika klausiu – kiek pastangų skiriame pažinti kitokiai formai, su kuria nevisuomet turime bendrą kalbą (lingua franca). Gestų kalba parodoje prabėga tarpupirščiais: prisilietimais, anotacijos vertime, neriniuose, kuriuos rankos it dienoraštį gestų kalba pynė“ – pasakoja menininkas Martynas Arlauskas.
Paulinos Turauskaitės meninis tyrimas ir jo išraiška pasakoja apie neregių ir silpnaregių patyrimus. Tikslinei grupei esant regintiesiems, menininkė primena kaip įvairiai suvokiama aplinka, sukuria sąlygas patirti. Autorės ekspozicija pritaikyta neregių ir silpnaregių bendruomenei – objektai ir erdvė nupasakojama garsiniu vaizdavimu. Anot menininkės: „Vizualios garso instaliacijos tikslas yra nematančiųjų patirtis perteikti erdvėje, kuri apima sensorinius praradimus. Echolokaciniu principu keliaujama nuo vieno objekto prie kito. Tokiu būdu, vizualiai ir garsiškai patiriama ekspozicija, kurią sudaro penkios dalys. Kiekviena jų aktualizuoja tokius praradimus kaip: vaizdas – fiksuojama garso sąveika ir ryšys su vaizdu, stabilumas – orientacijos aplinkoje būsena ir erdvės pajutimas. Trečiasis aptaria neapčiuopiamą vaizdą ir jo praradimą – susitelkiama į tūrinį objektą. Ketvirtasis – deformuoja aiškų vaizdą ir atskleidžia vizualius defektus. Instaliaciją užbaigia imersinis objektas, kuris atskleidžia saugios aplinkos praradimą. Pastarasis įkvėpia vilties, kad net ir aklinoje tamsoje yra šviesos.“
Martynas Arlauskas (g. 2000) – menininkas, edukatorius. Savo kūryboje apmąsto tarpžmogiškus santykius ir jų sukuriamą erdvę. Studijavo įvietinto meno programoje Vilniaus dailės akademijoje, gilinosi į socialinę problematiką ir lietuvių gestų kalbą. Menininkas siekia kurti situacijas jungiančias žmones, kūrybą, edukaciją ir vizualiąją komunikaciją.
Paulina Turauskaitė (g. 1999) – scenografė ir kostiumų dailininkė. Vilniaus dailės akademijoje įgijo scenografijos bakalauro ir magistro laipsnius. Turi kūrybinės ir praktinės patirties statant teatro spektaklius. Asmeninėje kūryboje siekia atskleisti jautrias, visuomenę paliečiančias temas, viena iš jų – regėjimo praradimas. Menine raiška ji siekia pažadinti reginčiųjų pojūčius ir sumažinti atskirtį su aklųjų bei silpnaregių bendruomene.
Parodas iki gegužės 17-tos dienos galima aplankyti VDA galerijoje „Akademija“, pirmadieniais–šeštadieniais nuo 12 val. iki 18 val. adresu Pilies g. 44, Vilnius.
Vilniaus dailes akademijos galerija „Akademija“ – beveik trisdešimt metų sostinėje veikianti galerija, pristatanti ir įsitvirtinusių menininkų, ir debiutuojančių pradedančiųjų menininkų darbus. Galerija pasižymi gausia parodų, eksponuojamų kūrinių, žanrų įvairove. Čia pristatomos tapybos, grafikos, skulptūros, fotografijos, šiuolaikinio meno bei dizaino medijomis kurti darbai, objektai, instaliacijos.
Komentarai