Alex G – Headlights
indie folk, singer-songwriter
Sekant Alex G karjerą nuo ankstyvų dienų labai smagu stebėti tą visą pokytį nuo DIY lo-fi įrašų iki dabartinių aukštumų. Tačiau autentiškumas niekur nedingo, net jei šis albumas ir išleistas jau po didelės leidyklos vėliava. Pasirodo, leidyklos, kai to nori, ne visada trukdo atlikėjo vizijai. Kaip ir anksčiau, skambesyje vyrauja akustinė gitara, varijuojant tarp folkroko ir americanos, taip sukuriant atmosferišką skambesį, kiekvieną natą užpildant giliomis emocijomis. Vienintelis pastebėjimas — šįkart kaip niekad mažai eksperimentinių elementų, tačiau tai bendro efekto tikrai negadina. Ir ne tik muzika neša emocijas, bet ir tekstai — aišku, ir čia nieko naujo. Alex G kaip niekada asmeniškai perteikia visus savo pasakojimus, nemažai kalbant apie tėvystę ir asmeninius konfliktus, taip pat nemažai laiko skiria ir tiesiog žmogiškumo tyrinėjimams. Žinoma, ganėtinai abstrakčiai ir siurrealiai, bet būtent tai ir žavi. Nuostabu girdėti, kaip net ir po tiek metų jo tekstai vis dar yra itin svarbūs ir palieka gal net didesnį efektą nei kada anksčiau, o vokalinis atlikimas turbūt dar niekad neskambėjo taip įspūdingai — bet čia, žinoma, jau studijos nuopelnas. Brandžiausias ir labiausiai išdirbtai skambantis Alex G darbas iki šiol — ir nors tie ankstesni jo įrašai mano širdyje išlaiko aukščiausią pakylos vietą, Headlights sukuria tikrai ne ką mažesnį efektą.
https://sandy.bandcamp.com/album/headlights
_________________________________________________________________
Sniukas – Pavasarį pražysim
singer-songwriter
Naujas vardas su debiutiniu išstojimu — atrodo, kiekvieną mėnesį besikartojanti istorija, bet čia, aišku, galima tik džiaugtis. Minimalistinės melodijos tinkamai akomponuoja tekstams, kuriuose netrūksta emocijų, o vokalinis atlikimas neša savotišką šilumą, kurią sunku ignoruoti. Ir net jei ir norėtųsi kiek daugiau įvairovės būtent melodijose, tikiu, jog viskas dar tik priešaky — toks autentiškas trapumo ir artimumo mišinys visoje kuriamoje atmosferoje tikrai vertas dėmesio.
_________________________________________________________________
PSYCHO-FRAME – Salvation Laughs in the Face of a Grieving Mother
deathcore
Prieš porą metų PSYCHO-FRAME nustebino savo debiutiniais EP, o dabar, į pasaulį paleidus ir albumą, šį efektą toliau sėkmingai tęsia. Nuo pat pirmosios sekundės klausytojas įtraukiamas į turbūt brutaliausiai šiais metais skambančią garsų bangą, nepaleidžiančią iki pat paskutinės natos. Ir nors grupė galbūt ir nepateikia kažko ypatingai naujo, būtent visas bendras skambesys neabejotinai priverčia prie albumo sugrįžti — nuo vokalinio atlikimo, iki breakdownų ir puikiai savo darbą atliekančios ritminės sekcijos, čia yra absoliučiai viskas, ko tik galima norėtis iš šio žanro įrašo.
_________________________________________________________________
Patrolė – Tūkstantmečio vaikai
indie rock
Kai vietinėje gitarinės muzikos scenoje neretas vardas bando pasirodyti kuo rimčiau, Patrolė jau pirmuoju naujojo albumo kūriniu pateikia visai kitokią pusę — pozityvią ir per daug rimtai nežiūrint į detales. Žinoma, albumas vien ties tuo neužsistovi, tačiau bendras įspūdis išlieka būtent toks, ir tai labai malonu girdėti. Kažkiek power pop bei slacker rock elementų tik dar labiau sustiprina visą kuriamą efektą ir tiesiog neabejoju, jog po šio albumo Patrolė neabejotinai yra viena labiausiai šokiams tinkančių grupių Lietuvoje. O kai tokio skambesio albumas sugeba į viską tinkamai įpaišyti ir keturiolikos minučių dainą, tai belieka tik džiaugtis ir tikėtis dar įdomesnių reikalų ateityje.
_________________________________________________________________
Quadeca – Vanisher, Horizon Scraper
art pop
Jau keletą pastarųjų įrašų atlikėjo kūryba stebino savo detalumu, tačiau dar niekada ji neskambėjo taip, kaip čia. Kiekviena sekundė prikimšta skirtingų elementų, tačiau niekada neskamba taip, kad kažko būtų per daug. Anaiptol, visas šis maksimalizmas puikiai perteikia bendrą albumo tematiką — jam pristatyti kartu sukurtas ir filmas apie vandenyną. Ir būtent visa girdima muzika srovena kaip vanduo, nuo ramių folko melodijų iki nieko savo kelyje nepaliekančių trankių motyvų, neretai peraugančių į kone post-rock peizažus. Sunku ir apsakyti, kiek daug skirtingų žanrų apima šis įrašas — nuo elektronikos ir folko, iki hiphopo ir džiazo. Ir įdomiausia, jog viskas tiesiog nepriekaištingai veikia kartu bei teka ta pačia kryptimi. Tekstuose taip pat tyrinėjami jūros mitai ir visa keliaujančio žmogaus tematika, taip išlaikant bendrą konceptą. Daug gilių analizių ir tuo pačiu tinkamai išnaudoto abstraktumo, o viską pilnai suvirškinti tikrai prireiks ne vienos perklausos. Pats Quadeca stebina savo vokaliniais atlikimais, nors tą jau buvo parodęs ir anksčiau — labai gera girdėti taip sumaniai derinamus skirtingus atlikimo būdus (dainavimą, repavimą bei tiesiog kalbėjimą), o tą patį galima pasakyti ir apie įraše pasirodančius reperį Danny Brown ir vieną įdomiausių šių laikų post-rock grupių Maruja, įnešančių savo spalvų, tačiau tuo pačiu ir neužgožiant bendro efekto. Tikrai ne kasdien galima išgirsti albumą, kuris tiesiog gniaužia klausytojo kvapą.
https://quadecax8.bandcamp.com/album/vanisher-horizon-scraper
_________________________________________________________________
y23b6 – Colour Cast
shoegaze
Prieš keletą mėnesiu išleistos dvi y23b6 (Pauliaus Balčyčio) dainos patraukė dėmesį savo slowcore garsais, tai kažko panašaus tikėjaus ir šiame albume. Tačiau atlikėjas pasuko kiek kitokia kryptimi, pateikiant šaižų shoegaze garsą — ir šis rezultatas skamba dar stipriau. Gitaros garsai, kaip ir priklauso žanrui, stebina savo mase ir tekstūromis, o ir visi kiti elementai ne ką mažiau atsilieka. Puikiai išnaudotas triukšmas, kurio taip dažnai vis pritrūksta šių laikų shoegaze darbuose. Labai stiprus darbas, kuris tiesiog reikalauja kiek įmanoma daugiau dėmesio.
https://y23b6.bandcamp.com/album/colour-cast
_________________________________________________________________
Disiniblud – Disiniblud
folktronica, glitch pop
Nina Keith ir Rachika Nayar suvienijo jėgas bendram darbui po Disinblud vardu — ką gali pateikti dvi ambient kompozitorės? Pasirodo, post-rockišką folko ir elektronikos mišinį. Ir šis rezultatas nepaliauja stebinti kiekviena savo sekunde, pateikiant gilią kelionę po ryškių garsinių peizažų pasaulį, vis besikeičiantį ir progresuojantį. Ypatingai gražus darbas, žavintis gebėjimu apjungti chaosą ir optimizmą į vientisą darinį, kuris neabejotinai klausytojui paliks itin įsimintinus jausmus.
https://rachika.bandcamp.com/album/disiniblud
_________________________________________________________________
Valkos – Laiko klausimas
blackened crust
Vietinėje scenoje vis dažniau minimi Valkos pagaliau pateikė išlauktų įrašų ir su šiuo EP neabejotinai pranoko visus lūkesčius. Gyvai girdėti kūriniai, perkelti į įrašą, skamba ne ką mažiau energingai, puikiai perteikiant visą grupės energingumą ir techniškumą. Vietinėje scenoje tokio skambesio daugiau sunku atrasti, o Valkos jį valdo itin stipriai, tiesiog apglėbiant klausytoją šia tankia, šalta ir tamsia atmosfera.
https://valkos.bandcamp.com/album/laiko-klausimas
_________________________________________________________________
Nuvolascura – How This All Ends
screamo, emoviolence
Penkeri metai nuo paskutinio Nuvolascura albumo — ilgas laiko tarpas, ypač, kai naujojo trukmė vos siekia dvidešimties minučių ribą. Tačiau per tą laiką grupė išgyveno itin daug, nuo pandemijos sukeltų problemų, iki grupės vokalistės vėžio diagnozės. Tai emocijų tikrai buvo prisikaupę ir jos tiesiog nestabdomai išleidžiamos šiuose kūriniuose, tikrai nestokojant agresijos ir chaoso. Labai gera girdėti tokį technišką atlikimą, derinamą su visu emocionalumu, sukuriant kažką, ko klausytis tikrai nėra jauku, tačiau itin įdomu.
https://nuvolascura.bandcamp.com/album/how-this-all-ends
_________________________________________________________________
mold – Objects of Domestic Utility
noise rock, post-hardcore
Dar vienas dėmesio vertas vietinis debiutas šį mėnesį — mold nuo pirmų albumo sekundžių pradeda kurti gilią atmosferą, po truputį vystomą ir sustiprinamą naujomis idėjomis. Kūriniai puikiai dera vienas su kitu ir išlaiko tą sunkiai apsakomą sustiprėjimo—palengvėjimo elementą, lydintį kiekvieną kūrinį. Gera girdėti taip gerai naudojamą triukšmą bei nesilaikymą tradicinių kūrinių struktūrų — ir nors grupės kūryboje tikrai girdima ryški Slint įtaka, jie viską lengvai geba pritaikyti būtent sau.
https://m-o-l-d.bandcamp.com/album/objects-of-domestic-utility
_________________________________________________________________
Clipse – Let God Sort Em Out
gangsta rap, southern hip hop
Po šešiolikos metų su nauju albumu sugrįžęs brolių duetas tikrai buvo ne mano vieno laukiamiausias darbas dar nuo pat jo paskelbimo, o lūkesčiai — net pranokti. Pusha T ir Malice — ar bereikia kažką daugiau sakyti apie kokybės garantą? Abu atlikėjai net ir po tiek laiko kartu veikia tiesiog nuostabiai, demonstruodami neprilygstamą gebėjimą dėlioti žodžius, išnaudojant vienas kito stipriąsias puses. Pusha T, kaip ir įprasta, daugiau linksta tamsesnės pusės link, savotiškai tekstuose perteikiant sukauptą pyktį — būtent tai, ko iš jo ir norisi, o taip pat ir tai, ką jis daro geriausiai. Malice savo tekstuose daugiau laiko skiria asmeniškoms temoms, kiek paliečiant ir religinę pusę, į kurią jau kurį laiką nusukęs ir tai jam taip pat puikiai sekasi. Žinoma, albumas tuo neapsiriboja, o abu atlikėjai tiesiog nuostabiai balansuoja tarpusavyje, o taip pat — ir kartu su visais kitais pasirodančiais atlikėjais, kurie kiekvienas itin stipriai įsipaišo į bendrą kuriamą atmosferą. Albumas skamba taip, lyg būtų nužengęs tiesiai iš kone dviejų dešimtmečių atgal — tokio skambesio šiandien dažnai nebesutiksi, o ypač, kad skambėtų taip stipriai. Žinoma, Neptunes productiono nepralenksi, bet pusė jo (Pharrell Williams) atlieka ne ką mažiau įspūdingą darbą — net nepamenu, kada paskutinįkart jis pasirodė taip įspūdingai. Tamsa jungiama su vos ne gospeliškais intarpais puikiai dera kartu su jau minėtu atlikėjų balansu, sukuriant labai kontrastingą klausymosi patirtį — o ir kiekvieną kūrinį tiesiog norisi klausytis kaip tik įmanoma garsiau.
_________________________________________________________________
TURQUOISEDEATH – Guardian
atmospheric drum and bass, progressive breaks
Per keletą pastarųjų metų TURQUOISEDEATH spėjo tapti vienu mano mėgstamiausių vardų elektroninėje muzikoje, o dabar atėjo laikas ir kasmetiniam albumui. Kaip ir prieš tai, gebėjimas varijuoti tarp energingų, intensyvių momentų ir atmosferiškų, kone iš trance muzikos pasiskolintų peizažų. Nepriekaištingas productionas, kuris, nors ir prikimštas skirtingų elementų, tačiau kiekvienas jų turi savo prasmę visame bendrame kontekste. O viską tik vainikuoja paskutinis, trisdešimties minučių kūrinys Close Your Eyes, tiesiog visiškas žanro masterklasas.
https://turquoisedeath.bandcamp.com/album/guardian-2
_________________________________________________________________
Tyler, the Creator – Don’t Tap the Glass
pop rap, west coast hip hop
Nuo ankstesniojo Tyler, the Creator albumo nepraėjo nė metai, o jis jau pasitinka su nauju darbu. Sunku nesižavėti atlikėjo gebėjimu kiekvienu įrašu pateikti vis kažką naujo, tačiau ir toliau skambėti būtent taip, jog nesumaišysi su niekuo kitu. O ankstesniuose įrašuose girdėjom visko — nuo soul iki psichodelikos. Ir šįkart gaunam šokių muzikos įkvėptą darbą, aprėpiant viską, nuo fanko ir electro, iki Miami bass ir dar begalės skirtingų garsų, sujungiant tai į vientisą darbą, kuris tiesiog atneša sprogdinančią energiją. Ir, svarbiausia, viskas skamba puikiai, nepaliekant vietos jokiems trūkumams — kai įrašas trunka kiek mažiau nei pusvalandį, tai kiekviena sekundė tikrai apmąstyta su kaupu. Jei muzika skatina klausytoją pajudėti, tą patį daro ir tekstai. Tyler, the Creator kone tiesiogiai ragina į šoną padėti visus rūpesčius, išjungti telefonus ir kitas komunikacijos priemones, atsipalaiduoti, ir tiesiog mėgauti šiuo trumpu gyvenimo momentu, tiesiog išlaisvinant savo kūną. Jis čia maišo tiek dainavimą, tiek repavimą — nors tą jau daro turbūt visą karjerą, bet čia tai tinka kaip niekad tinkamai. Kaip ir priklauso tokio pobūdžio kūrybai, tekstuose tikrai netrūksta hookų, kurie klausytojo atmintyje įstrigs ilgam. Visiškai netikėtas darbas, tačiau ne ką mažiau vertas dėmesio, nei bet kuris kitas atlikėjo diskografijoje. Smagu girdėti Tyler tokiame naratyve, kuriame nebūtina narplioti visų poteksčių, o galima tiesiog mėgautis muzikos perteikiamu spontaniškumu.
_________________________________________________________________
Ryan Davis & The Roadhouse Band – New Threats From the Soul
alt-country, progressive country
Antrajame savo albume Ryan Davis kūrybiškumą užsuka iki maksimumo, pateikdamas valandos trukmės kantri muzikos taisykles visiškai paminantį darbą. Besikeičiančios struktūros, psichodeliniai ir soul muzikos elementai, bei tekstai, kuriuos išanalizuoti prireiks tikrai ne vienos ir ne dešimties perklausų. O kai kūriniams leidžiama progresuoti savo trukmėmis, tai vietos atrandama viskam, taip puikiai įrodant atlikėjo talentą ir įrašant jo vardą į įdomiausių šių laikų dainų autorių sąrašus, bent jau mano galvoje. Tiesiog absoliučiai nuostabus darbas, stebinantis kiekviena savo sekunde.
https://sophomorelounge.bandcamp.com/album/ryan-davis-the-roadhouse-band-new-threats-from-the-soul
_________________________________________________________________
Jim Legxacy – black british music (2025)
pop rap, UK hip hop
Atlikėjas tobulėja kiekvienu savo išstojimu ir šis mixtape tikrai toli nuo buvimo išimtimi. Kaip jau indikuoja pavadinimas, įrašas apjungia įvairias moderniosios britų muzikos scenos garsus — nuo jerk ir lowend, iki afrobeats ir alt-roko. Visko labai daug ir kiekvienas kūrinys pateikia kažką naujo, o productiono subtilybės užtikrina, jog ne tik nebus nuobodu, bet ir viskas labai patogiai susistoja į savo vietas. O ir pats atlikėjas tikrai ką pasakyti, parodant kol kas stipriausią savo pusę.
https://jimlegxacy.bandcamp.com/album/black-british-music-2025
_________________________________________________________________
Open Mike Eagle – Neighborhood Gods Unlimited
abstract hip hop, west coast hip hop
Po kiek silpnesnio (tačiau vis dar tikrai verto dėmesio) albumo Another Triumph of Ghetto Engineering, Open Mike Eagle atsigriebė šiuo naujuoju darbu. Ir toliau abstrakčiai kalbėdamas apie asmenines traumas ir pasaulio ydas, jis atranda laiko tiek apmąstymams, tiek humorui, viską pateikiant kaip atskiras struktūras, kurias sulipdžius rezultatas palieka itin stiprius jausmus. Maloniai išlaikoma išplaukusi atmosfera ne ką mažiau prisideda prie viso terapeutiško efekto.
https://openmikeeagle.bandcamp.com/album/neighborhood-gods-unlimited
_________________________________________________________________
Febuary – Run Like a Girl
screamo
Vos prieš metus gyriau debiutinį Febuary albumą, o nuo to laiko grupė spėjo išsiskirti, sugrįžti, įrašyti EP ir jį dabar dar ir išleisti. Screamo scenoje tokie dalykai tikrai nėra naujiena, bet tokie įrašai tikrai neturėtų būti praleisti. Daug energijos, puikiai kuriama savotiškai nostalgiška atmosfera, o ir skambesys turi tą idealų kiekį nešlifuotų garsų, kad palaikyti tą visą debiutiniame albume girdėtą autentiškumą. Vokalinis atlikimas ir toliau stebina savo gebėjimu vienodai stipriai skambėti tiek dainuojant, tiek rėkiant, o tekstuose taip pat nebandoma nuslėpti jokių asmeniškumų.
https://febuaryxoxo.bandcamp.com/album/run-like-a-girl
_________________________________________________________________
Freddie Gibbs & The Alchemist
Alfredo 2
gangsta rap, jazz rap
Po penkerių metų švariausio flow nešėjas Freddie Gibbs ir vienas svarbiausių šių laikų hiphopo prodiuserių The Alchemist ir vėl suvienijo jėgas bendram darbui. Apie kažkokius nusivylimus net nebuvo galima svajoti, kai įraše susitinka tokie vardai. Kaip ir anksčiau, skambančios melodijos galetų būti vertos atskiro leidimo net ir be vokalinio atlikimo — The Alchemist meistriškai pateikia miksuoja džiazo ir soul elementus, pateikiant kažką, kas skamba itin gražiai ir švelniai, tačiau tuo pačiu nestokoja ir tamsos bei įtampos. Visiškai tą patį galima pasakyti ir apie Freddie Gibbs atlikimą — savo talentu jis jau ilgą laiką tapęs mano vienu iš asmeninių favoritų, tiesiog negalinčių nuvilti tiek savo tekstais, tiek jų dėliojimu. Įraše taip pat pasirodantys Anderson .Paak, Larry June bei JID taip pat itin stipriai palieka savo žymę. Tikiuosi, po penkerių metų ir vėl bus galima rašyti apie dar vieną jų bendrą darbą, nes tokie įrašai to itin verti.
Komentarai