Šių metų „Kino pavasaryje“ – net šešiolika lietuviškų filmų premjerų

Vaidybiniai ir dokumentiniai filmai, įvertinti didžiuosiuose pasaulio festivaliuose – nuo Karlovi Varų iki Toronto. Šiemet kovo 9–22 dienomis vyksiantis „Kino pavasaris“ kviečia į bene gausiausią visų laikų lietuviško kino programą, kurioje Lietuvos režisieriai ir prodiuseriai pristatys net 9 ilgametražes ir 7 trumpo metro nacionalines premjeras.

„Kino pavasario“ programos ir pirkimų vadovė Dovilė Grigaliūnaitė džiaugiasi, kad dabar yra tikrasis lietuviško kino laikas – mūsų kūrėjai ne tik aktyviai dalyvauja didžiausiuose pasaulio festivaliuose, bet yra ten itin laukiami dėl savo unikalumo. Todėl natūralu, kad nacionalinio kino programa, kurią remia audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA – pačiame festivalio centre.

„Visada labai džiugu į „Kino pavasarį“ atvežti garsių režisierių filmus, kuriuos vertina ir mėgsta visas pasaulis. Tačiau dar džiugiau festivalyje matyti darbus, kuriuos kūrė arba prie kurių atsiradimo prisidėjo lietuvių kūrėjai ir kurie svarbiuose kino festivaliuose skina apdovanojimus ir žiūrovų simpatijas. Mūsų kinas išgyvena aukso amžių – esame pastebėti ir laukiami dėl savo išskirtinumo bei gebėjimo universalias temas paversti unikaliomis autorinėmis vizijomis. Šių metų programa aiškiai parodo lietuviško kino brandą ir įvairovę bei primena mums, kad turime kuo didžiuotis ir ką švęsti,“ – sako ji.

Lietuvių režisierių darbai – nuo gausiai apdovanoto debiuto iki įvertintos dokumentikos

Lietuvių režisierės Gabrielės Urbonaitės filmo „Renovacija“ pasaulinė premjera prestižiniame Karlovi Varų festivalyje buvo tik pradžia – sėkmingas debiutas į „Kino pavasarį“ atkeliauja jau pelnęs 6 apdovanojimus ir aplankęs beveik 30 festivalių.

„Renovacijos“ istorija kilo iš jausmo, kad man artėja trisdešimt, o dalykai, kuriuos planavau būti pasiekusi – turėti savo namus, šeimą, jausmą, kad esu įsitvirtinusi – dar kažkur toli, – pasakoja kino kūrėja. – Filme norėjau užčiuopti šio amžiaus tarpsnio kompleksiškumą: iš vienos pusės, viskas dar priešaky, o iš kitos – reikia daryti pasirinkimus. Laiko spaudimas kartu su šiandien jaučiama karo grėsme verčia susimąstyti, koks trapus yra gyvenimas ir kaip iš tikrųjų norime jį gyventi. Kaip išgirsti savo vidinį balsą, kai aplinkui nuolat gręžia ir kala?“

„Būti suaugusiu yra sunku. Ypač sunku, jei esi dar tik paauglys“, – sako lietuvių režisierės Dovilės Gasiūnaitės filmo „Danka“ pagrindinė herojė paauglė Danutė. Mergina priversta tapti vienintele suaugusia savo šeimoje, kuriai ja būti – sudėtinga užduotis. „Penkiolikmetės Danutės portretas kuriamas sekant protingo vaiko raida, kurią lemia aplinkybės, priverčiančios nepilnametį prisiimti atsakomybę, neatitinkančią jo amžiaus ir brandos“, – pasakoja D. Gasiūnaitė apie Taline, festivalyje „Juodosios naktys“, tarptautinėje jaunimo kino konkurso programoje „Just Film“ įvertintą premjerą.

Tuo tarpu režisierė Aistė Žegulytė savo naujajame filme „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ nagrinėja gyvenimo ir mirties temas. Šis filmas buvo apdovanotas Amsterdamo dokumentinių filmų festivalio IDFA konkursinėje programoje „Envision“ už geriausią režisūrą, o „Juodosiose naktyse“ Taline išrinktas geriausiu dokumentiniu Baltijos šalių filmu.

Pasitelkusi archyvinę medžiagą ir naujai nufilmuotus kadrus, režisierė žiūrovus veda į mįslingą kelionę. „Šis filmas man padėjo išgyventi atsisveikinimą ir paleidimą labai artimų žmonių, nepasiduoti sunkioms būsenoms ir suprasti, kad viskas pavirsta į kitą formą, bet niekur nedingsta ir nesibaigia“, – atskleidžia kūrėja.

Barselonoje gyvenančio ir kuriančio lietuvių režisieriaus Jorio Skudros dokumentinis filmas „Romualdas ir jūra“ pasakoja vieno žymiausių Lietuvos fotografų Romualdo Požerskio gyvenimo ir kūrybos istoriją.

„Pradėjęs kurti šį filmą negalvojau, kad dabartinis politinis kontekstas, kai raudonosios jėgos iš rytų aktyviai skverbiasi, bus toks aktualus ir šiandien, – prisipažįsta J. Skudra. – 6 metus sekdamas R. Požerskį jo buityje, kūryboje, parodose, kelionėse, supratau, kad jis už laisvę savo gyvenime kovojo daug kartų. Šis filmas – tai kiekvienam iš mūsų artima ir pažįstama istorija. Tikiu, kad iš „Romualdo ir jūros“ kiekvienas žiūrovas išsineš ir sąmoningą klausimą sau: dėl pasirinkimų svorio, asmeninės laisvės sampratos, lęšio, per kurį žiūrime į pasaulį, bei kaip išlikti sąmoningu, kai asmeniniai ir politiniai kontekstai pradeda virpėti.“

Menininkės Emilijos Škarnulytės filmas „Dykumos garsai“ – tai audiovizualinė kelionė per kultinio ansamblio „San Ra Arkestra“ istoriją, pasakojamą per pasakojama dviejų grupės narių – Abshalomo Ben Shlomo ir 101-erių metų sulaukusio Marshallo Alleno patirtis.

„Nuo vidurio amžiaus Čikagos iki atvirų smėlio kopų, filmas „Dykumos garsai“ tyrinėja peizažą, kosminį dvasingumą ir nesibaigiantį vieno ilgiausiai gyvuojančių bei įtakingiausių džiazo ansamblių ritmą“, – apie filmą pasakoja jo kūrėja.

Bendros produkcijos su Lietuva filmai – nuo Norvegijos iki Ukrainos

Šių metų „Kino pavasario“ lietuviškų filmų programoje – ir keturios ryškios koprodukcijos, liudijančios brandžią lietuvių kūrėjų partnerystę tarptautiniame kino kontekste.

„Norvegų režisierės Janicke Askevold filmas „Vieniša mama“ – tai pasakojimas apie šiuolaikinę motinystę ir klausimą, ką reiškia būti mama, – apie filmą pasakoja lietuvės prodiuserės Viktorija Rimkutė ir Gabija Siurbytė. – Filmo herojė – charizmatiška keturiasdešimtmetė Edita, kuri nusprendžia nelaukti tinkamo partnerio šeimos sukūrimui ir susilaukia sūnaus dirbtinio apvaisinimo pagalba. Tikriausiai tokių vienišų ir kartu nuostabių bei mylinčių mamų pažįstame kiekvienas. Deja, Lietuvoje moterys neturi laisvės nuspręsti, kad gali tapti mamomis, jei neturi partnerio.“

Pasak jų, nors pagalbinio apvaisinimo tema Skandinavijoje nėra nauja, Lietuvoje ja dar tik pradedama diskutuoti. „Tikimės, kad šiuo filmu tas diskusijas bus galima paskatinti“, – viliasi prodiuserės.

„Iliuzijų neturintis režisieriaus Sergejaus Loznicos žvilgsnis į Rusijos totalitarizmo ištakas šiandien įgauna didžiulę svarbą“, – taip filmą „Du prokurorai“, tyrinėjantį žmogaus bejėgiškumą totalitarizmo akivaizdoje, pristato jo prodiuserė Uljana Kim.

O režisierius pabrėžia būtinybę nepamiršti: „Procesas, kuriame būtų buvęs teisiamas totalitarinis sovietų režimas, taip niekuomet ir neįvyko, režimo nusikaltimai nebuvo pasaulio bendruomenės oficialiai pripažinti ir pasmerkti. Todėl šiandien vėl iškilo būtinybė apie tai kalbėti.“

Bendrame Ukrainos ir Lietuvos filme „Iki pergalės!“ (rež. Valentynas Vasyanovyčius, prod. Marija Razgutė, Brigita Beniušytė), pelniusiame pagrindinį prizą Toronto kino festivalyje, vaizduojamas neramus Ukrainos pokaris. Pagrindinis filmo herojus Romanas svajoja vėl kurti filmus, bet, panašu, artimiausiu metu į normalų gyvenimą sugrįžti nepavyks. Nepaisant sunkumų, vyras tiki, kad situacija netrukus pagerės, ir nuolat kartoja tostą: „Iki pergalės!“.

Filme nematyti karo žiaurumų – jo kūrėjai sąmoningai norėjo pažvelgti šiek tiek toliau: kas bus, kai karas pasibaigs. „Iki pergalės!“ bent trumpam padėjo pamiršti karo realybę“, – viename interviu apie filmą sakė V. Vasyanovyčius.

Bendras Kroatijos, Lietuvos ir Slovėnijos filmas „Smėlio užtvanka“ (rež. Čejen Černić Čanak, prod. Ieva Norvilienė) pasakoja apie uždraustą meilę ir kovą su prietarais bei suvaržymais. Šis filmas – vienas pirmųjų Kroatijos LGBTQ+ „brandos“ (angl. coming-of-age) filmų.

„Mums atrodo, kad tolerancija ir priėmimas yra savaime suprantami dalykai, tačiau tai nėra tiesa“, – kalbėdama apie filmo „Smėlio užtvankos“ temų svarbą, pabrėžia Čejen Černić Čanak.

Trumpametražių mylėtojams

Kovo 11-ąją „Kino pavasaris“ pakvies švęsti net su 7 filmais – tądien vieno seanso metu simboliškai įvyks lietuviškų trumpametražių premjeros. Sauliaus Baradinsko „Betono vaikai“ žiūrovus nukels pas Lietuvos sovietinių daugiabučių rajono kiemuose augusius vaikus, Tomo Bardausko „Lūgnė“ papasakos sapnišką dviesų seserų – Mėtos ir Lūgnės – istoriją, o Kornelijus Stučkus savo filme „Pedro Tomas aiškina pasaulį“ žiūrovams pristatys ypatingą veikėją, galintį kalbėti tik daiktavardžiais.

Kino kūrėjo Arno Balčiūno trumpametražio filmo „Interferencija“ veikėjai ves į artėjančią pabaigą, Skaistės Bartkutės filmas „Kavinė Bufetas“ papasakos apie močiutei bufete padedačią dvylikametę mergaitę Smiltę, režisierės Gintės Reginos filmas „Konduktorių gatvėje“ nukels į poetišką apmąstymą apie nuolatinį judėjimą ir troškimą priklausyti, o Augustės Gerikaitės „Artimame kontakte“ susidurs skirtingų veikėjų – homofobiškų pažiūrų vyro ir žiauriai sumuštos drag karalienės Klaudijaus – likimai.

„Kino pavasaryje“ taip pat įvyks ir režisierių Urtės Oettinger ir Igno Meilūno serialo serijos „BFF Dainuojantis žvėrynas“ premjera – šis 11 minučių trukmės kūrinys bus rodomas prieš filmų visai šeimai – Marcelio Barelli „Merė Aning“ ir André Kadi bei Karine’os Vézina „Labas, Frida!“ – seansus.

Visus „Kino pavasaryje“ rodomus lietuvių kūrėjų filmus galima rasti čia. Šiemet festivalis „Kino pavasaris“ vyks kovo 9–22 d. Festivalį palaiko pagrindinis partneris „Go3“, didieji partneriai ERGO ir „Simbiocity“, iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus, Klaipėdos, Kauno ir Šiaulių miestų savivaldybės.