Balandžio 17 ir 18 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre bus rodomas naujausias Antano Obcarsko spektaklis „Rūgštis“, kurį jis sukūrė Kroatijoje, Zagrebo jaunimo teatre. Pastatyme rodomas šokėjų gyvenimas, tad yra daug šiuolaikinio šokio, Lietuvoje kūrinys bus rodomas su lietuviškais titrais.
Spektaklio centre – garsus choreografas Gabrijelis. Apie jį kuriamas dokumentinis filmas, kurio metu fiksuojamos naujo šokio spektaklio, skirto jo kūrybos trisdešimtmečiui, repeticijos. Filmavimai staiga atveria kitokį žymaus menininko, kuris, kaip liudija anoniminiai šaltiniai, savo karjerą sukūrė žiauriais būdais, paveikslą. Taip atsiskleidžia nerimą kelianti kūrybos kaina, kur senieji repetavimo ir bendravimo principai, kuriais buvo pasiektas meninis olimpas, staiga pasirodo itin problemiški ir žalojantys. Spektaklio repeticijos sustoja, premjera pakimba ant plauko ir visai trupei kartu su Gabrijeliumi pradeda kilti stiprios abejonės dėl kūrybinės, moralinės ir apskritai žmogiškosios pozicijos.
„Esminė tema – atsakomybė“
„Mano meninė kelionė į Zagrebą žymi vieno didžiulio etapo pabaigą Lietuvoje ir kitokios kūrybos pradžią. Spektaklį kūriau pagal šiuolaikinės ir vienos garsiausių kroatų rašytojų Tenos Štivičić pjesę „Rūgštis“. Dirbau išimtinai su kroatais bei serbais. Man talkino lietuvė scenografė Barbora Šulniūtė. Visas laikas buvo skirtas introspekcijai, kas aš esu, už ką aš atsakingas ir kur einu. Jokio konteksto, jokių pažinčių, simpatijų, antipatijų, nusistatymo, nuolaidžiavimo. Vien kūryba – nuo ryto iki vakaro“, – pasakoja režisierius Antanas Obcarskas.
Zagrebe jis sako visą dėmesį skyręs aktorių darbams, vaidybos tikslumui. Esminė tema tapo atsakomybė. Ir tai rezonuoja su totaline pasauline suirute politiniame, kultūriniame ir dvasiniame lauke.
„Kurdamas galvojau apie mūsų dabartį Lietuvoje, kultūros protestą, neįtikėtinus, netgi bukus principingumus, kuriuos stebime seime ir politinėje arenoje. Ar gali žmogus, esantis galios pozicijoje, pripažinti, kad klydo? Ar gali režisierius pripažinti nesėkmę, ar gali choreografas pripažinti, kad jo darbo metodai kankina žmones? Ar gali prezidentas ar koks vadovas imti ir pasakyti: aš jums meluoju, man jūs nerūpite, man rūpi tik aš pats. ir visus sprendimus darau tik dėl savęs. Aš bandau puoselėti visišką sąžiningumą prieš save. Kodėl kuriu, kodėl režisuoju? Ar dėl šlovės, ar dėl pinigų, ar yra kokia aukštesnė prasmė? Ką teatras gali padaryti, kai krenta bombos? Tokie apmąstymai lydėjo kuriant spektaklį“, – darbą Kroatijoje prisimena Antanas Obcarskas.
Subtiliu ir kruopščiai apgalvotu tekstu Tena Štivičić sąmoningai palieka daug erdvės tiesos interpretacijai, o ši vadovaujama režisieriaus Antano Obcarsko, tikrai pakvies apgalvoti ploną ribą tarp vidinio etikos supratimo ir visuomenės normų bei menininko asmens kulto griūties. Spektaklio scenografiją sukūrė Barbora Šulniūtė, visa kita kūrybinė grupė – kroatų teatro menininkai.
Ar gali autoritetas pripažinti, kad klydo?
Pasak Antano Obcarsko, pjesė „Rūgštis“ kalba apie tai, ką daryti, kai didysis autoritetas per parą diskredituojamas ir ar mes galime žmogaus, kuris ilgus metus dirbo taip, kaip sugebėjo, ir kūrė nuostabius dalykus, prašyti pasikeisti. Visiškai pasikeisti ir pripažinti, kad klydo. Tai gyvenimo lūžis. „Rūgštis“ pirmiausia kelia šį klausimą.
Režisieriui viena įsimintiniausių – paskutinė pjesės scena, kai choreografui Gabrieliui jo partnerė Sonia sako: „Žmonės, kurie patenka į tavo rankas, išeina sulaužyti, kaip tu šito nesupranti?“ Bet jis negali suprasti. Todėl ir spektaklis baigiasi tyla. Kai viskas baigiasi, reikia pereiti į kitą sąmoningumo lygį. Išmokti kuklumo.
Kroatai atsidavę aktorinei kūrybai
Spektaklyje „Rūgštis“ vaidina Frano Mašković: Nataša Dangubic, Emma Bates, Filip Nola, Adrian Pezdirc, Nikolina Prkačin, Mateo Videk, Luna Lilek, Dorotea Domović, Gabrijela Kambić Kovačić.
„Aktoriai ekspresyvūs, gal net neurotiški. Jie labai atviri publikai, transliuoja energiją. Viena vertus, šiai medžiagai jie labai tiko, kita vertus, teko nemažai dirbti, kad būtų pasiektas subtilus ekspresijos lygis, kurį vertinu. Suradau bendrą kalbą su kroatais, jie nuostabūs ir atviri žmonės, galvoju, gal dėl to, kad tiek mes, tiek jie turime komunistinę praeitį. Tai, ką ten patyriau, nekantrauju atsinešti į repeticijas čia, pas mus, Lietuvoje. Kroatai myli teatrą. Jie labai atsidavę aktorinei kūrybai. Tame pačiame teatre, kur pastačiau „Rūgštį“, spektaklius kūrė ir mūsų teatrui gerai pažįstami Jernejus Lorenci bei Oliveris Frljićius“, – sako Antanas Obcarskas.
Spektaklis „Rūgštis“ Lietuvos nacionalinio dramos teatro Naujojoje salėje bus rodomas balandžio 17 ir 18 dienomis.
Komentarai