Pavadinimas atsirado gana paprastai, besidomint nuodingais Lietuvos augalais. „Vilkauogė“ užstrigo dėl savo dviprasmiškumo: uoga yra kažkas saldaus ir viliojančio, vilkas – kažkas pavojingo ir ne iki galo patikimo. Ši įtampa ir tapo kūrinio ašimi.
„Vilkauogė“ labiau veikia kaip kvietimas nei pasakojimas. Ji traukia, siūlo paragauti, bet nepasako, kas slypi viduje. Tekstas fragmentiškas, kartojasi, veikia labiau kaip nuotaika nei aiški istorija.
Muzika laikosi ant pasikartojančio ritmo ir lėtai besikeičiančių sluoksnių. Įtampa čia nėra išsprendžiama, ji tiesiog kaupiasi ir išlieka.
Projektas „Žemaitis“ vystosi kaip savitas, šiek tiek uždaras pasaulis, turintis savo vaizdinius, pasikartojančius motyvus ir vidinę logiką. Čia svarbus ne tiesioginis pasakojimas, o pati nuotaika, įtampa, paslaptingumas ir jausmas.
Visų naujesnių kūrinių vizualai yra piešti ranka, „Vilkauogės“ viršelį šįkart kūriau pats.
SoundCloud: https://soundcloud.com/zemaitis_pramanas/vilkauoge
Komentarai