„Danse Macabre“ sugrįžta į Vilnių: patyriminis spektaklis kvies gyventi dabar

Klaipėdos jaunimo teatro muzikinis patyriminis spektaklis „Danse Macabre“ sugrįžta į Vilnių. Po ankstesnių rodymų Nacionaliniame Kauno dramos teatre ir Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, sulaukusių didelio žiūrovų susidomėjimo, spektaklis vėl kviečia patirti teatrą kitaip. Gegužės 27 d. 19 val. jis bus rodomas Vilniuje, Gallery 1986 erdvėje.

„Danse Macabre“ – tai imersiškas, muzikinis spektaklis, nukeliantis į pomirtinio pasaulio restoraną, kuriame skamba Lotynų Amerikos ritmai, susitinka penki personažai ir iš naujo permąstoma, ką reiškia gyventi čia ir dabar. Tai gyvas, muzikos ir judesio pripildytas vakaras, kuriame susipina juokas, ironija, liūdesys ir neišsipildę troškimai.

Spektaklis išsiskiria ne tik forma, bet ir kūrybiniu procesu – jis gimė be režisieriaus, o visą kūrybinį sprendimų lauką dalijosi Klaipėdos jaunimo teatro trupė. Aktoriai, kartu su dramaturge Auguste Perstinevičiūte kūrė dramaturgiją, muziką, dainų tekstus ir scenines situacijas, iš skirtingų patirčių lipdydami bendrą pasaulį.

Vienas svarbiausių spektaklio bruožų – žiūrovo įtraukimas. Čia sąmoningai griaunama ketvirtoji siena, o publika tampa ne stebėtoja, o saugia ir organiška veiksmo dalimi. Imersiškumas šiame spektaklyje nėra reikalavimas veikti – tai kvietimas būti, išgyventi atmosferą ir santykį su šalia esančiais.

Spektaklio pasaulis įkvėptas Lotynų Amerikos magiškojo realizmo literatūros ir muzikos. Gyvai atliekama muzika skamba kongais, bongais, trimitu, fleita, vibro slapu, smuiku – instrumentais, kurie Lietuvos teatro scenoje naudojami retai. Tai ansambliška, gyva muzikinė patirtis, reikalaujanti ypatingo atlikėjų susiklausymo.

„Danse Macabre“ jau įvertintas profesionalų – spektaklis pelnė „Padėkos kaukę“ Sruogos nominacijoje, taip pat buvo apdovanotas Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyjegeriausią aktorių ansamblį.

Spektaklis kelia klausimą, kaip nugyventi gyvenimą taip, kad paskutinę akimirką nereikėtų gailėtis. Personažai jau yra „po gyvenimo“, tačiau jų istorijos – skausmingai atpažįstamos: apie neišdrįstą meilę, atidėtas svajones ir baimę gyventi pilnai. Tai kūrinys, kviečiantis ne laukti, o gyventi dabar.