Daugiau nei du dešimtmečius Lietuvos elektroninės muzikos sceną kuriantis Vidmantas Čepkauskas–Vidis spalio 23 dieną pristatys debiutinį solo albumą. V vardu išleidžiamame „12:55 (Ceci n’est pas une V)“ dalyvauja tarptautinės elektroninės muzikos kūrėjai ir Lietuvos atlikėjai – nuo Curses bei Domenique Dumont iki Noyus ir Rūtos MUR.
Daugeliui klausytojų Vidis pažįstamas iš kartu su Jazzu sukurtų „I’ll Be Gone“ ir „Who’s Shot The Silence?!“. Klubinės kultūros auditorijai jo vardas siejasi ir su Vilniaus „Opium Club“, „gallery 1986“, Nidos festivaliu „Ant Bangos“, muzikos leidyba bei į Lietuvą atvykstančiais tarptautiniais atlikėjais. Šįkart dėmesio centre – jo paties albumas, kuriame šokių muzikos energija susitinka su tamsesne, kinematografiška atmosfera.
Nuo šokių aikštelės iki naktinio miesto garso takelio
„12:55“ pasirodys dvigubo vinilo formatu su devyniais kūriniais. Skaitmeninį leidimą papildys dar vienas takelis – „Mer“. Albume susipina Italo disco, krautrock, post-punk, minimal synth ir industrial pop įtakos: nuo pulsuojančių ritmų iki santūresnių, melancholiškų kompozicijų.
Vienuose kūriniuose išlieka aiškus ryšys su šokių aikštele, kituose svarbesnė tampa nuotaika ir erdvė. Šios albumo dalys primena įsivaizduojamo naktinio miesto garso takelį. Skirtingas muzikines kryptis jungia bendradarbiavimas su Lietuvos ir užsienio kūrėjais.
Dalis kūrinių atsirado dirbant su Frankfurto prodiuseriu Philippu Laueriu. Su juo Čepkauskas taip pat kūrė muziką Antano Obcarsko režisuotam Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektakliui „Fermentacija“.
Curses dalyvauja kūrinyje „Is This What You Want?“, Dreems – „Blitz Disc“, o Domenique Dumont – „Avventura“. Lietuvos kūrėjų balsai skamba dviejuose albumo kūriniuose: Noyus prisideda prie „You Know“, Rūta MUR – prie „One“.
V tapatybė atskleista per „Boiler Room“
Nors „12:55“ yra debiutinis solo albumas, V muzika tarptautinėje scenoje skamba jau ne vienus metus. Projekto pradžioje jo autoriaus tapatybė buvo sąmoningai slepiama. Viešai ji atskleista 2017 metais per „Boiler Room“ transliaciją iš Vilniaus „Opium“ klubo.
V kūrinius išleido Fort Romeau leidykla „Cin Cin“, Škotijos klubo „Sub Club“ įsteigta „Nautilus Rising“ ir Jen Cardini kuruojama „Correspondant“. 2024 metais leidykloje „Multi Culti“ pasirodė mini albumas „Voyage Voyage“.
Tarptautiniai ryšiai Vidžio kūrybinėje biografijoje užsimezgė dar anksčiau. 2007 metais jo kūrinys „Test“ pateko į Gilleso Petersono sudarytą muzikinę rinktinę, o 2013-aisiais Berlyno leidykla „Get Physical Music“ išleido jo kuruotą lietuviškos elektroninės muzikos kompiliaciją „Silence Please!“.
Albumo pavadinime – nuoroda į René Magritte’ą
Prancūziškoji albumo pavadinimo dalis „Ceci n’est pas une V“ primena René Magritte’o garsųjį užrašą „Ceci n’est pas une pipe“ – „Tai nėra pypkė“. Ši nuoroda siejasi ir su Čepkausko gyvenimo Briuselyje laikotarpiu.
Magritte’as savo kūrinyje atskyrė daiktą nuo jo atvaizdo. Albumo pavadinimas panašiai kviečia pažvelgti į atlikėjo vardą: kiek žmogaus ir jo kūrybos gali aprėpti vienas ženklas, viena raidė? Vidžio veikloje greta muzikos nuolat atsiranda klubai, festivaliai, leidyklos ir bendri projektai su kitais menininkais. „12:55“ šią istoriją papildo pirmuoju solo albumu.
„12:55 (Ceci n’est pas une V)“ spalio 23 dieną išleis „Le Temps Perdu“.
Komentarai