Rytietiški pažadai iš Londono

Kai temsta ketvirtą po pietų geriausia ką gali veikti vakarais – tai kinas. Juolab, kad iki naujų mes kankinomės laukdami Wes Andersono “Kelyje su “Dardžylingu”” (The Darjeeling Limited), brolių Coenų “Šioje šalyje nėra vietos senukams” (No country for old man) ir Davido Cronenbergo “Rytietiškų pažadų”.

Pastarasis jau kino salėse, tačiau kodėl mes, buvusio rytų bloko gyventojai, taip įtariai graužiam savo kukurūzus? Mes nepasitikime mums eksponuojamomis klišėmis apie rusus, gėrimu tiesiai iš kaklelio ar esame nepatenkinti šimtus kartų girdėtu kreivu rusišku akcentu, kuomet herojus vietoje “нет” sako “ниет”?

Jei ilgitės senojo Crononenbergo iš stilingojo “Nuogi priešpiečiai” (angl. Naked Lunch) ar kiberpankiško “eXistenZ”, jūs ne čia pataikėt. Perspektyvus režisieriaus Davido Cronenbergo ir scenarijaus autoriaus Steveno Knighto, parašiusio “Purvini gražūs dalykai” scenarijų, duetas pasikvietę būrį gerų aktorių iškepė eilinę porciją maisto kino kompleksams, kurią pamiršti geriausia dar nemačius.

“Rytietiški pažadai” – istorija apie rusų mafiją Londone, kuriai dėl mirusios rusės nepilnametės prostitutės gali grėsti nemalonumai su policijai. Čia įsipainiojusi nemigos kamuojama gimdymo skyriaus darbuotoja Anna (akt. Naomi Watts), kuri nenori mergaitės atiduoti į prieglaudą ir ieško jos giminių Ukrainoje. Istorija atrodo smulkmena, bet čia dar prisideda jovalas dėl valdžios, šeimų barniai dėl mirusių sūnų (jūs įsitikinę, kad čia ne italų mafija?) ir iš kažkur išlenda gelbėtojas-vairuotojas Nikolajus (akt. Viggo Mortensen), kurio dailus stotas, tvarkingas kostiumas ir grakštus veido kontūras papuoštas tvarkinga šukuosena iškart pasako, kas čia pagrindinis veikėjas.

Drėgname, gūdžiame ir tamsiame Cronenbergo Londone prasideda šokiai su kardais ir pistoletais dėl vienintelio daiktinio įrodymo- mirusios merginos prostitutės dienoraščio. Viena stambiu planu perpjauta gerklė seka kitą, kapojami pirštai, tampomi lavonai, nepilnametės mergaitės mušamos, alkoholio upės užlieja ir atslūgsta mafijos boso sūnaus Kirilo venose. Gal dėl to viso jovalo kaltininko Semiono sūnus Kirilas (akt. Vincent Cassel) toks neprognozuojamas, tai prievartauja merginas, stumdo vaikinus ir voliojasi ant žemės, tai verkia prie kūdikio lopšelio, kai tereikia jį nuleist į upę.

Pasimetę dėl tokio sūnaus elgesio ir įtardami, kad jis gali būti gėjus visa mafijos grietinėlė vadinanti save vori v zakone nusprendžia priimti gerai atrodantį vairuotoją Nikolajų į savo gretas. Nikolajus, kuris net Londone visuomet dėvi akinius nuo saulės, greitai visiems palieka patikimo, santūraus ir supratingo žmogaus įspūdį, nes žino kaip tvarkytis su lavonais. Kai atsiklaupęs kelių rusijos mafijos pensininkų akivaizdoje jis nuo tatuiruoto kūno skaito savo gyvenimo istoriją mums belieka ieškoti vietos jo naujoms trims žvaigždėms, kuriomis pasipuošęs jis nebesigėdys eit į pirtį. Tatuiravimo scena – vizualinė filmo kulminacija- tiesiog spinduliuoja nepatirtu vyrišku intymumu. Salei belieka nustebti, kai mafijos tėvas savo ištikimą karį Nikolajų pasiunčia į mirties gniaužtus, kur jis nuogas nugali du kvadratinius labai ginkluotus čečėnus ir atsiduria ligoninėje.. visai be policijos apsaugos.

Čia mes ir sužinome, kad Nikolajus visai ne vairuotojas, o slaptasis agentas. To turbūt nesitikėjo niekas! Ypač po to, kai užuojautos kupinu balsu jaunos prostitutės jis klausė “Koks tavo vardas? Iš kur tu?”, o jos atėjo išvaduoti policija ir kai apspjautas lunatiko Annos dėdės jis net nesivargino jam trinktelti. Jei čia nepakankama priežastis plojimų bangai tuomet kaip jums viską vainikuojantis Annos ir Nikolaujaus naktinis bučinys, kurio fone nusiramina net plyšaujantis neprognozuojamas mafijos sūnus Kirilas?

Ore vertina 5 iš 10.