Kultūrų dialogas kino ekrane

Kasmet Europos Komisija paskelbia svarbiausią metų aktualiją. 2008-ieji tapo Europos kultūrų dialogo metais.Buvo nuspręsta, kad šiemet pagaliau pats laikas padėti diskusijas apie tarpkultūrinę toleranciją, daugiakalbystę, religijų įvairovę, migraciją, švietimą ir žiniasklaidos įtaką formuojant visuomenės požiūrį į kitas tautas Europoje – tautų, kultūrų ir religijų mišrainėje. Tema Europai, kurioje vis daugiau šalių tampa daugiakultūrėmis – aktuali, tačiau daugelio manymu kiek pavėltuota. Kita vertus, kaip sakoma – geriau vėliau negu niekad.

Kultūra kasdienybėje sujungia žmones, supažindina juos su kitais ir kitokiais, nagrinėja socialines ir ekonomines problemas, jei reikia – netgi gali padėti jas išspręsti. Neabejojama, kinas – viena galingiausių priemonių kultūrų dialoge – daugeliui pasiekiamas, įtaigus tarpininkas tarp žmonių ir kultūrų laužantis klasines, lyties, rasės, socialinio statuso ir religijos užtvaras bei tiesiantis tiltus tarp, rodos, nieko bendro tarpusavyje neturinčių tautų ir kultūrų. Kino kalba ne tik padeda atskleisti savo krašto tapatybę, bendrumą ir skirtumus su kitomis tautomis, bet ir iš arti pažinti kitas kultūras. Iš taip arti, kiek tai gali leisti kino kamera.

Tad šia, Europos kultūrų dialogo metų proga šiemet visoje Europoje vyksta kaip niekad daug kino festivalių, kurių pagrindinė tema jau minėtasis tarpkultūrinis dialogas.

Europos filmų festivalis Maltoje

Kaip tik šiuo metu vienas jų vyksta Maltoje – Europos filmų festivalis. Visos Europos Sąjungos šalys šių metų ES aktualijos tema rengia įvairiausius tarptautinius kultūrinius projektus: atviras diskusijas, parodas, mokymus, konferencijas ir pan. O štai Malta kultūrų dialogo diskusijas nusprendė perkelti į kino ekraną, kad patys europiečiai pristatytų savo kraštų kultūras ir jų tapatumus bei skirtumus tarptautiniame Europos kontekste. „Šiemet visa Europa mini tarpkultūrinį dialogą, tad mes pamanėme, kad šis filmų festivalis yra geriausia priemonė perteikti tas idėjas, kurioms akcentuoti šie metai ir yra skirti”, – teigia Joanna Drake, Europos Sąjungos atstovybės Maltoje vadovė, – „Manau, kad pastaruoju metu kultūrinės įvairovės tema buvo gerokai užmiršta, nes mes visą dėmesį skyrėme tik 50-osioms Europos Sąjungos gyvavimo metinėms. Tačiau šiemet ES nusprendė pasitaisyti – ir mes pasistengsime prie to prisidėti. Kultūrinė įvairovė yra viena svarbiausių Europos Sąjungos ypatybių ir mes kaip nacija turėtume tuo labai didžiuotis.”

Joanna Drake sako – Joanna Drake žino, nes balandžio 12-ąją startavusiame jubiliejiniame, jau dešimtajame Europos filmų festivalyje, kuris baigsis tik gegužės 8-ąją, dalyvauja kino juostos ne tik iš 22 ES narių, bet ir Kinijos, Australijos, Egipto ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Taigi, festivalyje dalyvauja ir savo kultūras pristato visų penkių žemynų atstovai. „Mes norėjome pabrėžti, kad kinas tai ne vien tik atsipalaidavimo būdas, pramoga, bet ir galimybė išmokti daug naujo apie mus supantį pasaulį, kuriame mes gyvename. Mūsų tikslas gana konkretus – mes norime, kad kiekvienas šių filmų atskleistų savo krašto realybę. Į festivalį kvietėme tuos filmus, kurie žiūrovams taptų vertybe, kurie apšviestų juos apie tai, kokie skirtingi kraštai ir kultūros yra visai šalia mūsų, vieni šalia kitų, kaip tie kraštai sprendžia įvairias socialines situacijas, kaip kovoja su tokiomis problemomis kaip, pavyzdžiui, imigracija, ir ko jie išmoko iš mus supančios kultūrinės įvairovės.”

J. Drake džiaugdamasi, kad ES pagaliau atsigręžė į mūsų žemyne vyraujančią tautų įvairovę sako: „Kaip Europos Sąjungos atstovybė mes labai dažnai koncentruojamės į kasdienybę ir su ja susijusias problemas, tačiau šiuo filmų festivaliu mes turime galimybę pasiekti žmones kitu keliu. Žinia, kurią mes norime perduoti žmonėms – tai, kad jau atėjo laikas deramai paminėti ir džiaugtis kultūrine įvairove Europoje ir viskuo ką ji mums duoda.”

Kas rodoma Europos Parlamente

Kad būtent kinas yra viena įtaigiausių tarpkultūrinio dialogo priemonių neabejoja ir tiesioginiai idėjos autoriai. Visus metus Europos Parlamente kiekvieną mėnesį yra rodomi įvairių Europos Sąjungos narių šalių filmai sukurti kultūrų dialogo tema. Seansuose dalyvauja ne tik tų šalių europarlamentarai, bet ir pristatomo filmo kūrybinė komanda – režisierius ir bent vienas kitas aktorius. Lietuviško filmo šioje programoje, aišku, nėra. O štai, pavyzdžiui, Didžioji Britanija Parlamentui pristatė ir Lietuvoje rodytą filmą apie indų gyvenimą Anglijoje – „Smūgiuok kaip Beckhamas” („Bend it like Beckham”).

„Bend it like Beckham”

Šio festivalio idėja gimė Nacionalinių kultūros institutų Briuselyje sąjungoms, tačiau kinas EP ne naujiena. Nuo praėjusiųjų metų Europos Parlamentas kasmet teikia LUX kino apdovanojimą už geriausiai Europos vertybes atspindintį filmą: pernai tai buvo bendras vokiečių ir turkų filmas „Rojaus pakrašty”.

Tarpkultūrinis dialogas Turkijoje

Beje, pastariesiems – turkams, trokštantiems įsilieti į Europos Sąjungą, kultūrų dialogas – itin aktuali tema. Daugelis vakariečių, galbūt būtent dėl tarpkultūrinio nesusikalbėjimo ir supratimo bei tolerancijos kitokiai kultūrai stokos, aršiai priešinasi galimai Turkijos narystei ES – dėl vis dar trapios vietinės demokratijos, dėl nepagarbos moterų teisėms, dėl silpnos žodžio laisvės ir pan.

Pristatyti savo kultūrą ir daugeliui europiečių svetimas tradicijas turkai taip pat ryžosi pasirinkti universalųjį kino ekraną. Ankaros universitete, Turkijoje gegužės mėnesį įvyks Tarpkultūrinio dialogo trumpametražių filmų konkursas. Jame 10-ies minučių ir trumpesnius filmus, nagrinėjančius tarpkultūrinio dialogo temą, pristatys turkų kilmės profesionalai ir mėgėjai. Trijų pirmųjų vietų laimėtojai keliaus į tris skirtingus tarptautinius trumpų kino filmų festivalius Europoje: į Vokietiją, Prancūziją ir Olandiją. Smalsu kaip turkai pristatys vakariečių kartais ganėtinai prieštaringai vertinamas savo kultūros tradicijas ir dar smalsiau kaip jas priims europiečiai. Tikimasi, kad šis konkursas taps puikiu kultūrų dialogo kine pavyzdžiu. „Tarpkultūrinis dialogas – labai plati tema apimanti nuo lygybės ir socialinio teisingumo iki pagarbos kultūrų įvairovei ir žmogaus teisėms”, – sako Marcas Pierini, Europos komisijos delegacijos Turkijoje vadovas, – „Šis konkursas Turkijos kino profesionalams ir mėgėjams suteiks galimybę parodyti savąjį kultūrinio dialogo supratimą.” O europiečiams, derėtų pridurti, suteiks galimybę parodyti savo toleranciją kitokiai kultūrai.

„Reel Intercultural Dialogue”

Kultūros dialogo paieškos kine – viena populiariausių šios aktualijos raiškos priemonių. Ir, žinoma, ne tik Europoje, bet visame pasaulyje. Pavyzdys – 2003 metais dienos šviesą išvydęs UNESCO inicijuotas kino projektas „Reel Intercultural Dialogue”. Tai serija penkių trumpametražių vaidybinių kino filmų, kuriuos sukūrė studentai iš labai skirtingų kultūrų: iš Indijos, Izraelio, Meksikos, Rumunijos ir Burkina Faso.

Filmuose „The New Beginning” (rež. indas Sundhakar Reddy), “Los Vecinos” (rež. meksikietė Paulina del Paso), “The Red Toy” (rež. Dani Rosenbeg iš Izraelio), “Wild East” (rež. Iuliana Constantinescu iš Rumunijos) ir “1 ou le Cercle de Danse” (rež. Djamihou Alade iš Burkina Faso) kiekviena istorija žiūrovui siunčia vieną ir tą pačią žinią – siekį susikalbėti, tačiau būdas kaip ji pateikta ir kontekstas, kuriame ji pateikta visuose juose yra labai skirtingas. Tiesa, nors trumpametražiai sukurti absoliučiai skirtingose kultūrose juos vienijančių taškų daugiau nei skirtumų. Visuose juose nėra jokių dialogų. Visų jų tikslas, pasak autorių, paskatinti jaunus žmones daugiau kalbėtis tarpusavyje, puoselėti toleranciją ir taiką – suprasti, kad kultūrų skirtumai ne skiria mus, o vienija ir daro ypatingais.

Vienas projekto prodiuserių Gustavo Montiel pasakojo: „Burkina Fase, Izraelyje, Rumunijoje, Indijoje ir Meksikoje žmonės kalba skirtinga kalba, tačiau visose šiose šalyse mes radome bendras nesusikalbėjimo problemas. Visose šiose skirtingose šalyse pastebėjome asmeniškumų persunktus konfliktiškus susidūrimus tarp politikų ir religinių grupių. Paradoksalu, kad tokiose skirtingose kultūrose yra tiek bendro”.

Gustavo Montiel pritaria minčiai, kad kinas padeda užmegzti dialogą tarp skirtingų kultūrų: „Aš trokštu pasaulinio susikalbėjimo dėl galimybės dalintis savo įvairove su kitais, bet ne todėl, kad norėčiau, kad ji suvienodėtų. Nekenčiu homogeniškumo idėjos ir bet kokių bandymų mus suvienodinti: per kalbą, santvarką, tikėjimą. Visa tai tik sumenkintų mūsų skirtumų gausumą ir sudėtingumą. O juk visa tai kas mus skiria ir yra žavu! Žinoti šiuos skirtumus, dalintis jais ir, galbūt, stiprinti – tai turėtų būti pagrindinis mūsų tikslas dabartiniame pasaulyje. Kuriant šių trumpametražių seriją mes praktiškai susidūrėme su tuo apie ką dabar kalbame – suprasti vienas kitą buvo labai sunku. Tačiau tai, kad mums vis dėlto pavyko susikalbėti – rasti kelią dialogui – yra didžiausias laimėjimas.” 2004 metais šis projektas buvo išleistas DVD formatu, taip pat jį galima rasti internete.

Simboliška, kad vienas Europos kultūrų dialogo metų nacionalinių ambasadorių Lietuvoje yra būtent režisierius Arūnas Matelis. Jis sako: „Kultūra, menas, kinas – gali pakeisti žmogų ir pasaulį. Tikiuosi, kad kultūra taps mums visiems labai svarbi, nes ne ekonomika, bet menas, kultūra yra tai kas laiko mus sambūryje.”