Šį sezoną madinga žalia

„Žaliuoti“ yra turbūt pati protingiausia mada per visą mados istoriją. „Ekologiškas” ir „etiškas“ jau tapo madingais žodžiais, o šio sezono pats didžiausias „must-have“ yra ne gladiatoriaus sandalai, ne gėlėtos suknelės, ne kutai, bet sąmonė.

Taigi šiukšles išrūšiavom ir nunešėm išmesti iki artimiausiai (už 2 kilometrų) esančio rūšiuojantiems skirto konteinerio, elektros lemputes pakeitėm, net dviese po vienu dušu išsimaudėm – ką dar galima padaryti, kad anūkams po 50 metų būtų galima parodyti pingvinus ne tik knygoje „Jie buvo, bet jau nėra”?

Maišelių etika

Praėjusių metų geriausiai parduodamas krepšys/rankinė buvo sukurtas londonietės krepšių karalienės Anya Hindmarch: garsusis ekologiškai pagamintas „I’m not a plastic bag“ kainavo vos 5 svarus. Pusė pasaulio dėl šio krepšio išsikraustė iš proto, New Yorke pradėjus jais prekiauti, per pirmąsias 29 minutes po pasirodymo buvo nupirkti visi 3000 šių krepšių, dar 100 tūkst. žmonių pirmosiomis dienomis bandė jį nusipirkti internete. Prie didžiulio šio krepšio populiarumo, žinoma, prisidėjo ne tik ribotas tiražas, bet ir tai, kad jie tapo populiarūs Holivudo (ir ne tik) žvaigždžių tarpe – Keira Knightley, Lily Allen, Jessica Biel, Lily Cole ir galybė kitų buvo paparacių pagautos nešiojančios šį krepšį. Dabar ne tik ebay aukcione, bet ir Londono gatvėse galima rasti galybę pardavėjų, siūlančių įsigyti „I’m not a plastic bag“ klastotę.

Kai kurie dizaineriai, kaip nelabai Lietuvoje garsi etiškoji ir politiškoji Katharine Hamnett, jau ne vienerius metus į madą perkelia šiandienines politinio ir kasdienio gyvenimo aktualijas. Tačiau „I’m not a plastic bag“ krepšių populiarumą galimą pavadinti tikrąją „protingos mados“ pradžia. Jų pagalba pagaliau buvo atkreiptas visuomenės dėmesys į ekologišką madą: turėti eko drabužių pagaliau tapo cool.

Eko mada – kas tai?

Ekologiškais vadinami drabužiai pagaminti iš aplinkai nežalingų medžiagų ir aplinkai nekenkiančiais būdais. Jiemas pagaminti yra naudojamos tokios medžiagos kaip, pavyzdžiui, medvilnė užauginta nenaudojant pesticidų ir trąšų, sojos šilkas, taip pat kiti audiniai, kurie gaminami iš atsinaujinančių išteklių, nenaudojant cheminių medžiagų ar sunaudojant mažiau vandens. Juk norint pagaminti paprastus medvilninius sportinius marškinėlius vandens prireikia maždaug 1000 (!!!) litrų. Pavyzdžiui, iki 1960 m. Aralo jūros plotas buvo 66000 km2, o aplink besidriekiančios pelkės užėmė 550 000 ha. Tada Sovietų Sąjunga nusprendė šiame regione pradėti auginti medvilnę. Dėl šios priežasties 95% pelkių virto dykuma, 50 aplinkinių ežerų (60 000 ha) išdžiūvo, o Aralo jūra sumažėjo dvigubai. Ekologiškiausiu pluoštu yra laikomos kanapės, kurioms nereikia daug priežiūros, jos atsparios dagumai piktžolių ar kenkėjų, nealina dirvos, o jų derlių nuimti lengva. Be to, kanapių pluoštas yra pats tvirčiausias, o iš jo pagaminti gaminiai gali būti kompostuojami.

Galiausiai, įsigydamas drabužį su ekologiško gaminio etikete taip pat gali būti užtikrintas, kad tavo drabužiai nebuvo pagaminti išbadėjusių ir išnaudojamų afrikiečių ar azijiečių vaikų.

Kiek kainuoja ekoligija?

Narciso Rodriguez, Donatella Versace, Calvin Klein, Stella McCartney, Diane von Furstenberg – tai tik dalis dizainerių, kurių šiemetinės rudens kolekcijos skyrėsi nuo prieš tai buvusių, nes drabužių gamybai šie dizaineriai pasirinko ne šilką ar kašmyrą, kaip įprastai, o sasawashi (tai japoniškas audinys, pagamintas iš popieriaus ir žolelių, kurio pavadinimas turbūt dar neišverstas į lietuvių kalbą) ar kanapių pluoštą.
Gerai, kad norėdamas nekenkti gamtai nebūtinai kelnėms išleisi 2000 litų. Drabužių linijas, pagamintas nekenkiant gamtai, jau turi ir didieji drabužių tinklai, tokie kaip Marks&Spencer, ar tokie, kurių Lietuvoje dar neturim, bet jų drabužių visi turim – Gap, H&M, Topshop.

Rūpinimasis klimato atšilimu tampa naująja prabanga. Aplinkai nekenkiančias būdais pagaminti produktai dažniausiai kainuoja daugiau, o ir sukurti tokius drabužius kur kas sudėtingiau. Dizainerė Roland Mouret interviu žurnalui Elle sakė, kad didžiausiu iššūkiu dabar tampa sukurti kažką, kas būtų prabangu, bet kartu būtų pagaminta etiškai. Kitas dizaineris, Scott Hahn, kuriantis drabužius tik iš natūralios medvilnės sako, kad aukštos kokybės aplinkai nekenkiančias medžiagas yra sunku gauti. „Tačiau dauguma dizainerių susiduria su problema, kad nėra tokių ekologiškų audinių, kurie galėtų pakeisti dabar naudojamus, kartu nepakeičiant tų dizainerių stiliaus ir to, prie ko įpratę jo klientai“, sakė S. Hahn interviu amerikietiškam žurnalui „Newsweek”.

Kol kas ekologiškai pagaminti drabužiai sudaro tik 1% visų rinkoje esančių drabužių, o remiantis rinkos tyrimų bendrovės NPD Group duomenimis, tik 18% pirkėjų apskritai žino, kad ekologiška mada egzistuoja. Kita vertus, prieš ketverius metus tokių buvo tik 6%. Dabar dauguma mūsų turbūt nebėgs specialiai ieškoti ekologiškų drabužių, o ir toliau rinksis drabužius pagal kriterijus: 1. grožis 2. kaina. Tačiau ekologijai skiriama vis daugiau dėmesio: augant tokių drabužių pasiūlai, kylant temperatūrai ir stiprėjant žmonių susirūpinimui, vieną dieną greičiausiai parduotuvėje dairysimės palaidinės, kuri bus 1. ekologiškai pagaminta 2. graži 3. už tinkamą kainą.