Durklai ir peiliai

Guli viduryje Sauchiehall gatvės su perskelta galva „stag party“ dalyvis, ir aplinkui stovi nusiminę jo draugai su supermeno kostiumu. Iš aludžių išeina dešimtys žmonių pakomentuoti. Bet mums nėra laiko stebėti kraujo balą. Atvažiavom į kitokį „Stag & Dagger”. Tai – rokenrolo festivalis…

Rokenrolo, o gal indie, o gal tiesiog muzikos festivalis „Stag & Dagger“. Vienas iš pirmųjų festivalių šiemet. Šiandien Glazge – trečioji jo serija, prieš tai buvo viena Rytų Londone, o kita Lidse. Jo formulė paprasta – sumoki 15 svarų, gauni apyrankę ir turi teisę pakliūti į bet kurią iš 6 miesto aludėse, auditorijose ar teatruose įsikūrusią „sceną“. Iš viso per vakarą „prasisuka“ keliasdešimt grupių… Gal rengėjai PCL kiek ir nusižiūrėjo formulę nuo legendinio bėgiojimo per pubus ieškant muzikos „Camden Crawl“, bet koks dabar skirtumas… Bėgam!

Festivalyje daugiausiai dalyvauja jaunos ir (ar) perspektyvios vietos grupės, todėl tai buvo puiki proga susipažinti su miestu, kuriame indie rock‘n‘roll nėra kokia nors suknista egzotika, kur jis yra mylimas, grojamas ir atrandamas iš naujo. Todėl aš greitai persikeliam daugiau į vakarinę miesto dalį, kur pube “Captain‘s Rest“ pasirodo pirmoji iš vakaro grupių. Tai – tikri glazgiečiai Over The Wall, neslepiantys savo akcento, ir gitaras jau iškeitę į mandoliną ir lo-fi klavišus… Ilgainiui įsitikinu, kad „klasikinė“ grupės sudėtis a‘la dvi gitaros + bosas + būgnai jau praeitis…

Štai ant mini scenos stovi jau kiti debiutantai French Wives , iš pradžių tarsi kokia nors „arkeidai meet school band“ parodija, bet užtenka jiems užgroti ir supranti, kad jie, jau būdami devyniolikmečiai, kokią nors mūsų „Skylę sielos sienoj“ jau dabar pralenkė keliais šviesmečiais. Aukštas rudaplaukis vokalistas dėkoja publikai, kad rado laiko ateiti pažiūrėti būtent jų tarp tiek daugelio grupių ir aš, apsidairęs matau, vienam kampe kokį tai „A&R meną“ kažką užsirašinėjantį knygutėj, kitam kampe kito leiblo skautą nervingai rašantį kažką į „Blackberry“. Industrija dar gyva!

Šioje vietoje aš lyg ir nusiraminu ir pradedu laukti to, dėl ko čia iš esmės atvažiavome. Ant didžiausios šio festivalio scenos “ABC1” kimstančiu balsu rėkia Frightened Rabbit vokalistas, ir vietiniai matyt už tekstus jam atleidžia nesuderintą gitarą. Jo būgnininkas, kaip ir visi būgnininkai šiame pasaulyje kala taip, tarsi rytoj būtų Pasaulio Pabaiga. Virš scenos kabo didelis popierinis 3D skeletas. Bet aš laukiu Jų, ir sulaukiu. Twilight Sad!!! pagrindinis kompozitorius Andy MacFarlane pasirodo esąs barzdotas plikis su “Guns N’Roses” marške, bosininkas Craig Orzel šian užsidėjęs kažkokią kraupią kaukę, po sceną dar malasi ir „penktasis grupės narys“ Martin Docherty. Stambusis Mark Devine smogia į būgnus ir mes atsiduriame naujo grupės singlo „Reflection Of The Television“ sukūryje….

Twilight Sad yra viena įdomiausių šių laikų indie / shoegaze grupių, tačiau jos centre yra ir vienas geriausių liudesio frontmenu – kiek jauną Martyną Juchnevičių primenantis, neslepiantis žiauraus Vakarų Škotijos akcento, besitaškantis „Arab Strap“ lygio liūdnomis istorijomis – Jamesas Graham, užsirašykite šį vardą… Galbūt Twilight savo „chorus“ užpildytais garsais ir neišrado nieko naujo (jei dar kas išvis išras), bet negali nekelti rankos išgirdęs „That Summer, at Home I Had Become the Invisible Boy“ ar naujosios „I Became A Prostitute“, kol liūdnieji „Mogwai“ draugai nebaigia savo pasirodymo pažadintų gitarų crescendo finalinėje „I Am Taking The Train Home“. „Tvailaitus“ keičia „Cold War Kids“ trupė, man jie nedaro tokio įspūdžio…

Bet godumas pamatyti kuo daugiau vis dar gyvas, ir išbėgame vėl atgal į miesto centrą…. Dabar galima palipti kiek į viršų link Glazgo Dailės mokyklos devynaukščio, arba likti Sauchiehall. Renkuosi „Nice N‘Sleazy“, kur šiąnakt groja Findo Gask, The Gay Blades ir Cursive. Čia padėtis jau kitokia. Sienos varva rokenrolo prakaitu, ir „blades“ įrodo, kad užtenka groti dviese, kad sukelti rokenrolo potvynio šuorus. Beje šioje vietoje dar norėčiau pasinaudoti proga įterpti, kad „Stag & Dagger” apėmė anaiptol ne visus Glazgo „indie“ ar „rokenrolo“ klubus. Dar mažiausiai 4-5 vietose, tame tarpe ir legendiniame „King‘s Tut“, vyko progresyvaus ir neprogresyvaus indie roko šventės, jau nekalbant apie šiaip klubus ar „heavy metal“ vieteles.

„Stereo“ man pasirodo viena iš Glazgo paslapčių, baras paslėptas viename Renfield Lane praėjime, o po baru paslėpta dar koncertų salikė, kurioje nesigėdydami kyšo neizoliuoti vamzdžiai ir panašiai. Scenoje dar šilta nuo vietos herojų „BMX Bandits“ pasirodymo, o į ją jau ropsčiai visiški lo-fi prancūziški monstrai, pasidabinę visokiais „Žvaigždžių karų“ stiliaus žaislais – šviečiančiom būgnų lazdelėmis, madingai trafaretais nupurkštais ir skoču apvyniotais klavišais – The Aliens! Nuskambėjus naiviam space rokui, greitai supranti kodėl būtent jie buvo pakviesti į sekančią savaitę vyksiantį pirmąjį Škotijos festivalį „Rockness“ apšildyti „The Flaming Lips“…

http://www.youtube.com/watch?v=sXLBFt1RJqo

Netoliese esantis „Classic Grand“ įsikūręs Jamaikos gatvėje, prie pat stoties, bet praktiškai tai yra teatras, raudonom užuolaidom ir kabareto nuojauta, su ložėmis ir romo kvapu. Nors kitą dieną škotų laikraščiai labiausiai gyrė Mika Miko pasirodymą, aš įbėgu jau tiesiai į “Black Lips“ glėbį. Liejasi nepakartojamas distorted rokabilis, skamba dainos apie katriną ir tekilą, žybsi čigoniška Ian Saint Pé šypsena, o Jared Swilley pripažįsta, kad „šiąnakt gali būti ir aukų“. „Black Lips“ gali būti pergėrę, gali būti pergirti, bet staiga „Kings Of Leon“ rokenrolas atrodo toks liesutis ir toks yesterday.

Jau po Ibroxo ir po Hampden Parko dangum įsižiebė žvaigždės, bet vis dar negana. Po dvyliktos įsiveržiam į Dailės akademiją, ten “White Denim“ jau nerandam tik krūvas plastikinių puodelių ant grindų ir daug vangiau nei pas mus pasitinkamus pirmuosius nakties DJ‘us… gal dar spėsime atgal į „Captain‘s Rest“, kur groja viena didžiausių šių metų škotų vilčių Danananakroyd – energingas dviejų būgnų širdžių varomas rokenrolo orkestrėlis….

Spėjame. Ratas užsidaro. Tačiau mūsų vidun į The Mae Shi koncertą jau neleidžia.

„Overcapppaaacityyy!” rėkia man į ausį jaunuolis. Shit. Bastards. Negaliu patekti į pragaro katiliuką, kur jau verda… eee… 60 žmonių. Shit. Kur mano romas su kola? Kur mano wee dram?? „I‘ll be back next year!” atsakau jam. “Be back you know! Okei!”. Begbio stiliumi.

Ir nors tai gali būti ir netiesa, aš pasuku link Hillhead šviesų šypsodamasis…

Nuorodos

www.myspace.com/staganddagger
www.myspace.com/overthewall
www.myspace.com/thefrenchwives
www.myspace.com/gayblades
fat-cat.co.uk/fatcat/artistInfo.php?id=107
www.thealiens.co.uk
www.black-lips.com
www.myspace.com/dananananaykroyd