Apie brolius (II)
Broliai šaunuoliai grįžo į Lietuvą ir iškarto davė interviu Pauliui ir Dariui.
Vien tai buvo priežastis gimti šiam straipsniui. Vietoj skafandro ir skėčio – nereikia nieko.
Apie Slovėniją ir Serbiją
Slovėnijos komanda buvo įvairialypė. Viskam vadovavo Jurė, o komandoje žaidė Jurica, dvi Jakos, vienas Jurica, vienas Samo ir du Goranai. Vienas iš Jakų, pavarde Laka, arė kaip jautis visą dieną ir iš aikštės buvo išleidžiamas tik pakvepuoti. Tačiau pagrindiniai slovėnai buvo du Lorbekai. Matyt, vyresnysis Lorbekas kadaise buvo studentas programuotojas, nes vieną sūnų pavadino Erazmu, o kitą – Domenu. Erazmas ir Domenas labai stengėsi ir daug kartų įmetė į krepšį.
O dar Slovėnija turėjo Boštjaną Nachbarą. Nachbaras stovėdavo vis po krepšiu ir išstumdavo visus jam nepatikusius žmones lauk iš aikštelės. Kai kurie iš jų po krepšiu negrįždavo, o traukdavo tiesiai į barą. Pavyzdžiui, penktadienį į barą iškeliavo kroatai, kurie labai pyko ant slovėnų už Piranijos pliažą ir Dalmatijos autostradą. Tokia tai buvo ta slovėnų komanda.
Jei visos šitos komandos pakako serbams, anglams, lietuviams, lenkams ir turkams sudoroti, tai antrą kartą sudoroti serbų nepavyko. Taip atsitiko todėl, kad serbai turėjo Dušaną Ivkovičių. Dušanas Ivkovičius prieš du metus surengė šaltą dušą pasipūtusiems savo rinktinės veteranams. Tokiu būdu iš košarkaška reprezentacija Srbije buvo išgrūsti Miličičius, Jaričius ir Slavničius, o į jų vietą stojo jaunuoliai Bjelica, Tepičius ir Krrstičius. Visus juos išgrūdo didysis Duda.
Mieli žmogeliukų vardai tokie kaip Nemanė, Milenka, Nenada ar Novica iš tikrųjų po kauke slėpė žiaurius kovotojus dėl pusraudonio kamuolio, kuriuos nuolatos šaltu ir karštu dušu laistė senasis Ivkovičius. O pats baisiausias buvo Milošas Teodosičius, kuris nors ir turėjo mielo pliušinio meškiuko vardą, pats toks nebuvo. Jis nesiskuto barzdos ir gerai mėtė tritaškius, ir tais tritaškiais užmėtė slovėnus. Dabar jis bus lietuvių meškiuko vardu Kleiza kaimynas Pirėjuje, tai įdomu.
Tai tiek visko įvyko iki krepšinio finalo, nes kitoje salės gale pasirodė dar labiau nesikutę ispanai.
Apie Ispaniją ir kitus
Kažkam aukštai aukštai pasimaišė protas, ir jis prieš porą metų nusprendė viskuo apdovanoti ispanų vyrus. Kažkada taip jau buvo, ir ispanai buvo atradę Ameriką, bet po to ką jie išdirbinėjo, ilgai nebuvo apdovanoti. Bet štai atėjo XXI amžius, ir gal kokia amnestija įvyko, ir ispanų vyrai tapo didūs sportininkai. Jie laimėjo futbolo klubinius ir rinktinių čempionatus, buvo pirmi Formulės lenktynėse ir tenise, vandensvydyje, rankinyje ir dviračiuose… Tokie tai sportininkai buvo ispanai. Žodžiu iki pilnos laimės jiems trūko tik Europos čempionų aukso krepšiasvydyje, nes iki tol jie žaidė finale aštuonis kartus ir vis pralaimėjo. Tai dabar jau net ir šitas burtas turėjo būti ištaisytas.
Taip ir buvo. Iš pradžių jie atėmė tušinuką iš prancūzo Antano Parkerio ir su juo užsirašė sau 20 taškų dydžio pergalę. Paskui jiems po ausim kiek zyzė graikai Zysis ir Focis, bet ir tie nieko nepešė. Galų gale rankomis mosuoti bandė serbų partizanai Tripkovičius ir Veličkovičius, bet ir juos broliai Gazoliai nupūtė. Tripkovičius tik trypė, o Veličkovičius atrodė daug mažesnis nei iš tikrųjų. „Spodek“ arena Katovicuose nutilo, ispanai kaip kokie korsarai susigrobė visą auksą, ir dabar sekantis garsus renginys ten bus vėl kokia tai „Metalmanija“.
Apie spaudos konferencijas
Po visko dar įvyko spaudos konferencijos, kuriose mes nedalyvavom. Serbų treneris pasakė, kad jo vyrukai dabar laimės viską dešimt metų į priekį. Graikų treneris pasakė, kad jis grįžo į Europą, nes Azijoje nuobodu. Slovėnų treneris pasakė, kad jam labai liūdna, ir kad jis visiems dėkoja. O ispanų treneris pasakė, kad jis vairavo „Ferarį“ ir visiems dėkojo už tai, kad jam leido pavairuot „Ferarį“!
Dar vyko ir lietuvių spaudos konferencija. Per ją žilagalvis federacijos prezidentas pasakė, kad mes 2011 metų Europos krepšinio čempionatui pasiruošėm geriausiai. Užsienio reikalų ministras pasakė, kad krepšinis yra mūsų gyvenimo būdas. „FIBA Europe“ generalinis sekretorius pasakė, kad lietuviai neturi viešbučių. Panevėžio meras pasakė, kad jo mieste viešbutis yra, tik jo savininkas tingi tvarkytis.
Tada žilagalvis federacijos prezidentas pasakė, kad yra dar vienas miestas, kuriame nėra viešbučio, bet nėra salės, užtai viešbutis yra kurorte dar už 40 kilometrų. Tada Kauno meras pasakė, kad jo mieste yra daug viešbučių, bet paskui prisiminė, kad salę krepšiniui jis stato upės saloje, todėl greitai pritilo. O Klaipėdos meras net neprasižiojo, nes jo mieste apvalios salės net nepradėjo statyti. Tiksliau, jis net neatvažiavo. Tada žilagalvis dar pasakė, kad Lietuvos rinktinei trūko tik gulbės pieno, duodamas suprasti, kad esant reikalui bus suveiktas ir gulbės pienas. O tada visi merai, prezidentai, sekretoriai nuėjo baliavot, kad Lietuvoj visaip gerai įvyktų tas sekantis čempionatas, ir visaip tarpusavyje baliavojo.
Tai va, viskas, iki kito čempionato, susitiksim Lietuvoje su visais herojais.
Komentarai