Proga pasigilinti į reikšmės konstravimo mechanizmus kine

Uostamiestyje aušta priešpaskutinis „Dezintegracijos 333“ savaitgalis. Šviesiais keliais, klystkeliais, geležinkelio bėgiais ir apsėstų dvarų koridoriais besiblaškantys video kūrėjai paskutiniuose festivalio renginiuose šiek tiek apribos savo hegemoniją.

Vienvaldystė – nesvarbu kieno – ūsuoto pamišėlio ar žanro šiais laikais yra pasmerktas reikalas. „Dezintegracijos 333“ glėbys atsiveria muzikai ir paskaitoms.

Penktadienis ir avangardas

Lapkričio 13d. „Dezintegracijoje 333“ yra skelbiama bendrystės diena. Buvusiame „Prieplaukos“ klube šalia senosios perkėlos (Žvejų g. 8), 19 valandą viešai demonstruojama draugystė su vienu iš jaunimo kultūros šauklių, Ore portalu. O kalbant rimčiau, bus rodoma šiais metais surinkta jau antroji „Ore kino įvykio“ programa „Dekonstrukcijos“. Pirmąją mačiau gigantiškame ir klaidžiame bute Vilniuje. Tada nenusivyliau, o šiemet programa dar brandesnė. Jos sudarytojai siekė kiek įmanoma nuosekliau apžvelgti alternatyvios video kultūros pėdsakus Lietuvoje ir į vieną rinktinę suspausti esmingiausius jos bruožus. Vienas pagrindinių idėjinių „Ore kino įvykio“ sansėjų Romas Zabarauskas teigė, kad „Ore kino įvykis“ dekonstruoja lietuvišką socialinę ir kultūrinę aplinką. Prasmės gali būti kuriamos retroaktyviai (atgaliniu būdu)”.
Programą išsamiai pristatys to paties Ore portalo vyriausioji redaktorė Viktorija Rusinaitė. Deja, minėtas Romas Zabarauskas galės tik pamoti iš Paryžiaus, kur šiuo metu studijuoja kino meno subtilybes.
Pasibaigus video programai savo akordeoną ir prancūziškas/angliškas treles publikai paties sparčiai garsėjanti uostamiesčio grupė „Delyro“.

Šeštadienis ir intriga

Antroji priešpaskutinio festivalio savaitgalio diena, lapkričio 14-oji, ten pat ir tuo pat metu, kaip ir 13d. (buvęs „Prieplaukos“ klubas 19 val), žymi malonią ir sunkiasvorę naujovę „Dezintegracijoje“. Tądien visi kviečiami pasiklausyti VU filologijos fakulteto doktoranto Andriaus Grigorjevo pranešimo apie garso ir vaizdo „santuoką“ kino tekstuose. Audio-vizualiniais ir vaizdažodiniais diskursais besidomintis Andrius apsiėmė tyrinėti sritį, kuri mūsuose sulaukia ne tiek jau ir daug dėmesio. Klausiate Kodėl?, Andrius atsako, „domiuosi tuo todėl, kad šnekėti apie atskirus patirties kanalus yra lengva ir paranku, bet kai pereiname prie sinestezinių patirčių aprašymo, įstringame subjektyvių patirčių liūne. Jas sunku apčiuopti ar rišliai artikuliuoti. Man įdomu tai, kas vyksta tarp informacijos pasiekiančios mus skirtingais kanalais ir kokia gramatika vadovaudamiesi tuos kanalus suvokiame“.

Pranešime bus pasakojama apie garso atsiradimą kine ir garso bei vaizdo santykių raidą. Bus apžvelgta kaip keitėsi muzikos stilistika, panaudojimas ir funkcijos, kaip muzika transformuoja įtaigių dailės darbų prasmes filmuose, kai vizualiniai kūriniai yra iš pažiūros lengvai reprodukuojami ir jungiami su muzikos garsais. Paklaustas, kokia pagrindinė pranešimo žinia Andrius akcentuoja garsą , „pranešimo branduoliu siekiama atskleisti tuos ribinius atvejus, kai garsas kine yra dominantė pertvarkanti vaizdo kalbą, manipuliuojanti ir perkoduojanti vaizdą. Siekiu išsiaiškinti, ką reiškia garsas šiuolaikiniame kine, kokios jos panaudojimo galimybės yra dabar tyrinėjamos eksperimentiniame kine“.
Andrius ir jo pranešimas yra ypatingi dėl to, kad tai nėra tik grynai teorinė akademinė ekvilibristika. Ankstyvą rudenį sėdėjau Skalvijos kino salėje ir šiurpau nuo muzikinės Fritz Lang „Metropolio“ (1927 m) interpretacijos, kurią parengė „Avaspo“ pajėgos ir tas pats Andrius Grigorjevas. Tiesa, tie, kurie savo ausis ir protus mėgsta lepinti netradiciniais muzikiniais projektais, pranešėją atpažins iš tvirtą gerbėjų ratelį turėjusio .D.S.. projekto, kuriame postrokas derėjo su grafikos darbais.

Laikui einant pasauliai griūva, tad .D.S.. nebėra. Andrius ne kartą yra skundęsis pavadinimo, ar žanro primetamais rėmais. Tad antroje šeštadieninės „Dezintegracijos 333“ programos dalyje skambės intriguojančios instrumentinės laboratorijos rezultatai (sinchroniškai derinami su video medžiaga).

Laboratorijos pajėgos: Andrius (gitara, ex-.D.S..), Jurgis (bosinė gitara, ex-.D.S..), Justas (būgnai), Vladas (būgnai/elektronika, „Avaspo“)

Pabaigai galima pridurti, kad festivalio rengėjai čia pat, kitoje stalo pusėje, šypsosi mįslingomis šypsenomis, nes šeštadieniu krečiama šunybė visiems tiems, kurie manė, kad „Dezintegracija 333“ yra vėjavaikiška ar visa neigianti. Juk pristatomas naujas balsas akademiniuose Lietuvos arimuose. Ir ne bet koks, o savo kailiu tiriantis viską, apie ką samprotauja.

Įrašai iš instrumentinės laboratorijos koncerto:
www.last.fm/music/Instrumental+Lab#shoutbox
„Delyro“ puslapis Ore grotuve:
grotuvas.ore.lt/grupe.php?id=397