Medžių lapai nukrito (beveik). Paukščiai išskrido. Melancholijos gijos šliaužioja miestų gatvėmis ir ieško aukų. Artėjant neišvengiamiems šalčiams snukučius nukabino net katinai. Taip prasideda ši istorija. Bet nesibaigia. Lapkričio 5-6 dienomis į uostamiestį lyg koks ištikimas rudeniškas gandras grįžta „Dezintegracija“ – video ir alternatyvių kino formų festivalis. Šįkart jis koncentruotas ir solidus. Du vakarai kūrybai ir pramogoms. Šnibždate, kodėl „Dezintegracija 2046“. Kas tai? Kodas, apartamentų numeris, mįslė, futuristo sapnas, ilgametė veiklos strategija ar bereikšmė kombinacija. Nebūtinai turi paaiškėti kiekviena smulkmena, festivalio rengėjai lieka ištikimi chaoso druzgams – jų vienintelių dėka mūsų kasdienybė yra gyva, o ne sterili laboratorijos patalpa.
Struktūros geometrija
Festivalis kaip ir visi geri dalykai turi tam tikrą struktūrą – ji sudaryta iš stambesnių ir smulkesnių segmentų dermės. Abu vakarus bus pristatomos ne tik trumpų video darbų programos, bet ir stambesni projektai. Vizualinę plotmę papildys „paraštiniai“ renginiai – audiovizualiniai vyksmai. Festivalio vakarai baigsis ne kojų brūžinimu „žemyn-laiptais-einu-namo“, bet smagiais vakarėliais, skirtais tam, kad vieni išsilygintų ir užsivilktų, o kiti atrastų netikėtai turį bohemišką kailį…
Trumpesnių video darbų programoje – kūrėjai iš Lietuvos, Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos, tradiciškai – Kosmoso platybių. Anot „MeKuSos“ pirmininko ir „Dezintegracijos 2046“ organizatoriaus Dariaus Vaičekausko, kūrėjų iš užsienio darbuose (ispanų, rusų) pastebima komiškumo proveržių, tuo tarpu lietuviški kūriniai mąslesni, niūresni. „Kaip ir kiekvienais metais programoje daug autorių, daug formų, daug eksperimentinės raiškos“, džiaugėsi D. Vaičekauskas. Festivalio organizatorius stebėjosi ir netikėtu sutapimu, „neplanuotai sulaukėme nemažai trumpų filmukų, kuriuos vienija miesto tema. Čia galima įžvelgti paralelę su „MeKuSos“ vykdytų projektu „Žmogus su video kamera“.
Šarkos epopėja
Jau ketvirtą kartą vykstant „Dezintegracijai“, svarbiu jos elementu yra tapusi bene žymiausio ir unikaliausio uostamiesčio menininko Beno Šarkos kontribucija. Šįkart penktadienį vyks jo filmo „Kar Kar M M“ pristatymas, kurį lydės performansas. Menininkas „Dezintegracijos“ programoje pristato jau trečiąjį savo filmą.
B. Šarkos kūryba palieka įspūdį kiekvienam. Tai šamaniško sapno, primiršto mito ir unikalios istorijos, kurią kiekvieną sykį savaip audžia žmogaus kūnas lydinys. Racionalumo pasaulyje sunkiai šifruojami B. Šarkos kūrybiniai tekstai išlaiko tam tikrą atsvarą – įtampos lauką, plyšį kasdienybėje. Pakliuvus į jį sunku kalbėti apie baigtines ir kažkam pavaldžias formas, apie suvaržytas, civilizuotas ir reglamentuotas mintis.
Moderni istorija
Šeštadienio vakaro „vinimi“ galima įvardinti jungtinį septynių „MeKuSos“ narių projektą „Žmogus su video kamera“. Jo rezultatas – dovana miestui, kuriame gyvenama. Tai dokumentinis filmas apie Klaipėdą, kuriuo siekiama pajusti miesto pulsą, įamžinti kasdienes rutinas. Savas miestas dažniausiai „dėvimas“ jo net nebepastebint – filmu siekiama paskatinti atsimerkti ir naujai žvilgterėti į Klaipėdą. „Žmogus su video kamera“ įdomus tuo, kad jis yra savotiška legendinio, sukurto prieš 80 m., Dzigos Vertovo filmo „Žmogus su kino kamera“ parafrazė. D. Vertovo filmas buvo padalintas į segmentus, o uostamiesčio kūrėjai naudojosi jais kaip atspirties tašku, jungdami savo miesto vaizdų rinkinį, siekdami užčiuopti pamatinius jo struktūros elementus. Buvo vadovaujamasi mintimi, kad jie yra universalūs nepaisant geografinių, laikiškų ar kultūrinių aspektų. „MeKuSos“ kūrėjų projektas – pastanga surasti elementariąsias gaires, kuriomis juda žmogaus gyvenimas miesto audinyje.
Tiesa, nors kūrėjai ir vadovavosi D. Vertovo filmo segmentais, nereikia tikėtis aklo sekimo kino grando pėdomis. Projekto dalyviai buvo skatinami ne pasyviai rekonstruoti gautus segmentus, bet aktyviai fiksuoti ir interpretuoti laiko bei erdvės transformacijų sukeliamus poslinkius.
Specialų garso takelį kūrė eksperimentinės muzikos kūrėjai Armantas Gečiauskas (Arma) ir Žydrūnas Mačiulis.
Politinė ORE programa
Kaip ir pernai „Dezintegracija“ kolaboruoja su alternatyviais kino ir video partizanais „Ore kino įvykiu“. Pastarasis šiemet gana stipriai angažuotas. Maištingai ir aštriai mėsinėjamos sustabarėjusios normalumo pažiūros – normali valdžia, normalus seksualumas, normali religija… Kai kurių kūrinių autoriai koncentruojasi į juos kamuojančias idėjas kur kas giliau nei į tų idėjų raišką. Tokios neįprastos strategijos rezultatas – maištingos ir kartais padrikos manifestacijos. Ir paties „Ore kino įvykio“ ganytojas Romas Zabarauskas pastebėjo, jog „nepaisant autorių intencijų, „Ore kino įvykio 3“ filmai nebeteko estetinės reikšmės ir tapo politiniais įvykiais“.
Ypatingu šeštadienio programos baigiamuoju prieskoniu norisi įvardinti legendinio kanadiečio pornografo Bruce La Bruce, „Ore kino įvykyje“ dalyvaujančio svečio teisėmis, kūrinio „Duok šiknos gabalui šansą“ („Give Piece Of Ass A Chance“) peržiūrą. Besityčiodamas iš kairės radikalų, šis kūrėjas kaip niekad atvirai kelia juos į ekraną. Šis filmas atkartoja Pat Hearst istoriją: pagrobta turtinga mergaitė noriai įsivelia į radikalių lesbiečių teroristinį judėjimą.
Daugybėje kino festivalių dalyvavęs Bruce La Bruce gal ir kalba marginalia kalba, tačiau jis tikrai turi ką pasakyti. Aišku, šio kūrėjo filmo peržiūra tik su „S“ ženklu.
Mišrios paraštės
Jau tradicija tampa tai, kad „Dezintegracija“ aprėpia ne tik video ir alternatyvias kino formas – čia pritinka ir audiovizualiniai projektai. Penktadienį medijų performansą „Pasiklydę interaktyvūs gaigalai“ pristatys vienas iš „MeKuSos“ narių, garsėjantis kartoniniais žvėrynais, Liudas Andrikis.
Šeštadienį privalu nusiteikti Tobias Faar audiovizualiniam projektui „40 minučių garsinės tragedijos”.
„Dezintegracija 2046“ vyks lapkričio 5-6 dienomis Klaipėdoje, Tomo g. 7.
Festivalio programą galima rasti www.mekusa.lt
„Ore kino įvykio 3“ programa www.ore.lt/kino-ivykis/lt.html
Įėjimas į vieną vakarą 5lt.
Komentarai