Prieš daugiau nei trisdešimt metų sukurtas Mike’o Leigh filmas „Nuogas“ („Naked“, 1993) – tai vienas įtaigiausių kino portretų apie žmogų, kuris blaškosi tarp intelekto ir bejėgystės, ieškodamas ryšio, kurio pats nebepajėgia sukurti. Tai personažas, kurį sunku pamėgti, bet dar sunkiau pamiršti. Nuo rugsėjo 2 dienos vieną svarbiausių 10-ojo dešimtmečio filmų vėl bus galima išvysti didžiajame ekrane – jį rodys „Skalvijos“ kino centras.
Niūriame ir šaltame Londono metropolyje pseudointelektualas Džonis, persmelktas cinizmo ir egzistencinių klausimų, klaidžioja gatvėmis be jokio aiškaus tikslo. Per naktinę kelionę po miestą, jis susiduria su buvusiomis mylimosiomis, draugais, nepažįstamais, ieškančiais ryšio bei prasmės. Charizmatiškas, tačiau destruktyvus vyras nuolat įsivelia į konfliktus, laido užgaulius komentarus, su moterimis elgiasi manipuliatyviai ir agresyviai, bet ir tai nenumalšina nuolat kirbančio egzistencinio nerimo. Vyro gyvenimas atrodo chaotiškas ir be aiškios krypties – jis blaškosi, ieškodamas kažko didesnio, bet nuolat susiduria su nesaugumu, vienatve ir vidine tuštuma, nesugebėdamas sukurti taip trokštamo ryšio.
25 puslapių scenarijus be dialogų ir keli mėnesiai intensyvių improvizacijų – ant tokio pagrindo iškilo „Nuogas“, Kanuose įvertintas dviem prizais – už geriausią režisūrą (M. Leigh) ir geriausią aktoriaus pasirodymą (Davidas Thewlisas). Pagrindinį Džonio vaidmenį filme sukūręs aktorius iki tol buvo beveik nežinomas. Tiek jam, tiek M. Leigh šis filmas tapo svarbiu karjeros tašku, žyminčiu naują etapą.
Dramoje „Nuogas“ refelktuojamas laikotarpis iškart po Margaret Thatcher valdymo pabaigos (ministrės pirmininkės pareigas ji ėjo 1979–1990 m.), perteikiama visuomenės būsena. M. Leigh Anglija yra automobilių prekeiviai, socialiniai darbuotojai, paštininkai, nusivylusios namų šeimininkės, biuro tarnautojai. Kitaip tariant, darbininkų klasė. Visuose savo darbuose, ne išimtis ir šis, M. Leigh kalba apie darbo klasės žmonių vidines problemas. Skirtumas tik tas, kad filme „Nuogas“ autorius susikoncentravo į vieną personažą, tiksliau, jo asmeninę kelionę – surasti savo vietą pasaulyje, kuris jį nustūmė į nuošalę.
„Patinka šis filmas jums ar ne, tai yra vienas sudėtingiausių ir drąsiausių bandymų pažymėti mūsų dabartinį laikmetį. Veiksmas vyksta Londone, Dalstono ir Soho rajonuose, kur mėginama atskleisti, kas negerai su ta visuomenės dalimi, kuri, pasak ponios Thatcher, apskritai neegzistuoja“, – pastebi to meto kino kritikas Derekas Malcolmas savo recenzijoje „The Guardian“.
Dėl niūraus tono, mizoginijos temos ir psichologinio žiaurumo filmas sukėlė daug diskusijų. „Žmonės, kurie kritikuoja Džonį dėl jo agresyvumo ar mizoginiškumo, nepastebi kur kas didesnio asmenybės kompleksiškumo. Nesiekdamas pateisinti Džonio neigiamų savybių, noriu pasakyti, kad jis yra nusivylusio žmogaus pavyzdys. Žmogus, kuriam trūko savirealizacijos, kuris pilnas neišnaudoto potencialo. Jis vienas iš tų vaikų, kuriuos mokykloje tikriausiai laikė problemiškais, bet kurių neskatino ir kuriems nepadėjo“, – interviu „Los Angeles Time“ sakė režisierius Mike Leigh.
Rašytojas, žurnalistas Ianas Buruma pastebi, kad be M. Leigh talento kurti personažus, jo kūryboje nuolat kartojasi dar viena tema – bendravimas, tiksliau, nesugebėjimas bendrauti. „Nuogo“ personažai nesugeba užmegzti normalių santykių, jiems sunku žodžiais išsakyti jausmus. Vis dėlto, santykio nebuvimas, anot režisieriaus, kur kas blogiau nei sudėtingi santykiai.
Rugsėjo 7 d. filmą „Nuogas“ „Skalvijoje“ pristatys kino kritikė Izolda Keidošiūtė, rugsėjo 21 d. – kino kritikas, rašytojas Vladas Rožėnas, o rugsėjo 28 d. – Vilniaus dokumentinių filmų festivalio vadovė ir programos sudarytoja Eglė Maceinaitė.
Nuo 2014 metų „Skalvijos“ kino centras rengia pasaulio kino klasikos rodymus Vilniuje ir kituose miestuose. Tai seniausias nuosekliai kino klasiką pristatantis ciklas Lietuvoje. Didelis dėmesys skiriamas filmų pristatymui žiūrovams – režisierius ir jų kūrybą pristato kino kritikai, dizaineriai kuria autorinius plakatus. Kino klasikos vakarus organizuoja „Skalvijos“ kino centras ir „Vaizdų kultūros studija“. Projektą finansavo Lietuvos kino centras.
Komentarai