„Kartais man rodos, kad muzika ateina iš žvaigždžių, ir aš tik užrašau jų balsus.“
– M. K. Čiurlionis
Spalio 26 dieną Lietuvos nacionalinio dramos teatro Naujojoje salėje pristatomos „Stichijos“ – elektroakustinės šiuolaikinės drono muzikos kompozitoriaus Igno Šoliūno penkių dalių teatralizuotas M. K. Čiurlionio kūrinių rekompozicijų ciklas, skirtas saksofonininkų oktetui, gyvai elektronikai ir balso įrašams.
Tai – vizualinė droninės muzikos meditacija, scenoje tapanti M. K. Čiurlionio pasaulį garsais ir šviesa. Pasirodyme skambės M. K. Čiurlionio kūrinių rekompozicijos, sukurtos siekiant atskleisti M. K. Čiurlionio įkvėpimo pradą.
Žodis „stichija“ turi kelias reikšmes: viena jų neskaidomas gamtos elementas, kita naikinanti, nevaldoma gamtos jėga. Tarp šių reikšmių puikuojasi dar keleta, bet šiuo atveju stichijos interpretuojamos kaip nevaldomas Čiurlionio įkvėpimo šaltinis.
Mintimis nuklydęs atgal iki tos akimirkos, kai nusprendžiau pasidalinti savo užmoju su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru, atmenu, kad chaotiška gausa idėjų iššaukė tikrą entuziazmo užtaisą manyje. Atrodo, kad pokalbio metu LNDT meno vadovu Antanui Obcarskui įžiebiau šią ugnelę jo paties akyse. Manau tuo metu būčiau sunkiai suvokęs, kad šis kūrinys įgaus štai tokią formą. Tuo metu tik tai kibirkštėlės įvairiausių idėjų ir eksperimentų galvoje ramybės nedavė. O štai jau visai greitai šias idėjas teks įkūnyti, paleisti ir atiduoti.
Po minėto susitikimo į pasaulį stengiausi žvelgti per Mikalojaus Konstantino Čiurlionio akis. Nukeliavau iki jo namų, Druskininkuose, aplankiau dailės muziejų savo gimtajam krašte, skaičiavau žvaigždes jo paveiksluose, skaičiau jo laiškus, rankraščius, juodraščius ir tarsi laukiau, kol manasis entuziazmas virs vieniu. Tuomet supratau, kad M. K. Čiurlionio daugialypiškumas ir tarpdiscipliniškumas verčia į jo kūrybą žvelgti gerokai plačiau. Ne į tai kas vaizduojama, bet į tai kas jaučiama. Šitai ir pastūmėjo mane ieškoti jo įkvėpimo šaltinių.
Šio kūrinio pagrindinis tikslas yra panardinti mus į būseną, kurioje pastūmėti praeities pasaulio, glūdinčio mumyse už identiteto etiketės, atrastume tą patį įkvėpimą iš kurio gimė skambėsianti muzika.
Ignas Šoliūnas – elektroakustinės muzikos kompozitorius baigęs magistratūros kompozicijos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jo kūryba apima droninės muzikos bei šiuolaikinės ir improvizacinės muzikos laukus. Šio kompozitoriaus muzika siekia klausytoją nukeldinti į nesvarumo, lengvumo būseną – ragina pamiršti apie savo kūno ir minčių svorį. Kompozitoriaus kūrybos laukas – struktūruotos improvizacijos komponavimas. Ignas savo muzikoje tyrinėja amerikietiško minimalizmo ir post-minimalizmo struktūras. Tiesa, visi jaunojo kompozitoriaus eksperimentai ir tyrimai yra kruopščiai taikomi šiems laikams – jo kūriniuose dominuoja subtili, tačiau kompleksiška elektroninių analoginių instrumentų ir akustinių instrumentų darna.
Didžiausia kūrinio ,,Stichijos“ dalis, tiesiogine to žodžio prasme, yra 100 metrų specialaus popieriaus, kuris M. K. Čiurlionio premijos laureatei, dailininkei Emilijai Čepulei jau beveik tapo kūrybinio braižo pagrindinis elementas. Šis popierius kabės scenoje, virš atlikėjų. Tai lyg tapymui paruoštos drobės besidriekiančios iš dangaus iki pat žemės.
Scenografijos kompoziciniu piešiniu bandžiau atliepti M. K. Čiurlionio tapyboje vyraujančius figūrinius motyvus, kurie priklausomai nuo paveikslo siužeto virsta: banga, laivo bure, debesimi, laiba pušimi, arfos stygomis, šviesos ruožu, rūko skraiste. Kai mintyse išlaisvinu šiuos daiktus iš jų pavadinimų ir žvelgiu tarsi į abstrakciją, matau persidengiančias vertikales ir pusmėnulius skirtinguose planuose, susijungiančius į bendrą muzikinį piešinį erdvėje. Šias formas bei jų permatomumo žaismą bandau išgauti pasitelkiant ypatingo plonumo 7,4 g/m2 japonišką restauravimo popierių. Man, kaip menininkei, dirbančiai su popieriaus medija, žaviausias M. K. Čiurlionio paveikslų elementas pasimato per švelnų lesiruočių šydą, kuomet persišviečia popieriaus rusvumas. Šį toną naudoju kaip pagrindą formuojant scenografijos koloritą. Nors menininko palikimo sergėtojams toks lignino prisotintas tapybos pagrindas yra tikras galvos skausmas, bet man tai dar vienas priminimas apie grožio trapumą ir stichišką laiko galią. Tikriausiai šioje vietoje jaučiu aiškiausią jungtį tarp M. K. Čiurlionio kūrybos ir kompozitoriaus Igno Šoliūno rekopozicijų ciklo “Stichijos”. Kažkas apie tai ko neįmanoma suvaldyti, apie nenuilstantį bangų judėjimą, pokyčius ir trapų, bet kartais stebuklingai šviesų, kaip saulės spindulys, būvį.
Šviesų dailininkas Tomas Stonys, šiais metais šviesomis ir vaizdo projekcijomis tapė, toli gražu, ne viename renginyje, susijusiame su M. K. Čiurlionio 150-osiomis metinėmis. Keliaudamas per dar vieną kūrybinį kelią bei lydimas tų pačių įkvėpimo šaltinių, Tomas pasidalino savo perspektyva: Šviesa M. K. Čiurlionio paveiksluose yra vienas iš pagrindinių įrankių — bent jau mano akimis. Tai stengiausi akcentuoti, dirbdamas su vaizdo projekcijomis Andželikos Cholinos šokio spektaklio „Karalių pasaka“ kūrybinio proceso metu. Bandydamas atrasti šviesos srauto šaltinius už paveikslo ribų, leidau sau paryškinti tam tikrus elementus, nejausdamas kaltės, jog keičiu paveikslo prigimtį. Tokie romantizuoti aplinkos pokyčiai, kokius randame M. K. Čiurlionio kūryboje, scenos mene priimami taip lyg būtų per daug dramatiški, ar net ne natūralūs. O vis dėl to esame tokiame pat sukurtame pasaulyje. Imdamas tai kaip tiesą šiam kūriniui, noriu peržengti ribą ir leisti sau svajoti.
,,Stichijos“ tai dar vienas nuoseklus kompozitoriaus Igno Šoliūno žingsnis į struktūruotos improvizacijos komponavimo laukus. Vienas iš didžiausių kompozitoriaus siekių yra sukurti kuo labiau gyvą kūrinį, tarsi sąlygų rinkinį atlikimui, kuriuo vadovaujantis atlikėjai net fiziškai įkūnytų grojamas mintis. Kompozitorius, kaip pats sako, savo kūrinius rašo atlikėjams, o ne instrumentams. Saksofonininkas, atlikėjas, kompozitorius bei garso menininkas Matas Samulionis pasidalino savo patirtimi šiame kūrybiniame procese: M. K. Čiurlionis nėra cituojamas tiesiogiai. Jis yra įspaustas į pamatinius kūrinio harmoninius ir melodinius principus. Šis kūrinys tai lėtai besivystantis ir itin atidaus įsiklausymo reikalaujantis ritualas, o Čiurlionio dvasia jame pajuntama tada, kai esame daugiakryptiškai įsitraukę į gyvą vyksmą.
Kūrybinė komandą:
Kompozitorius ir režisierius – Ignas Šoliūnas
Režisieriaus asistentai – Armanda Rudelytė, Rokas Lažaunykas (LNDT)
Scenos dailininkė – Emilija Čepulė
Šviesų dailininkas – Tomas Stonys
Garso inžinierius – Roberto Becera
Prodiuseris – „Bloom Theory Theatre“
Atlieka: Davit Avetisyan, Nedas Latovinas, Matas Samulionis, Ignas Šoliūnas, Artiom Zalizko, Kazimieras Jušinskas, Danielius Pancerovas, Kornelijus Pukinskis ir Rusnė Jarašiūtė.
Trukmė – 1 val.
Premjera vyks: Spalio 26 d. 19:00 val.
Vieta: Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Naujoji salė
Įėjimas nemokamas. Vietų skaičius ribotas.
Komentarai