Audioskulptorius Author & Punisher kviečia į žmogaus ir kiborgo dvikovą

Naujausiame savo albume „Author & Punisher“ kelia egzistencinį klausimą, kur mes judame kaip rūšis, jei „žiauriausius ketinimus pasiliekame saviesiems“? Šiuos ir kitus nepatogius klausimus industrinio metalo projekto sumanytojas, amerikiečių kompozitorius, vokalistas ir inžinierius Tristanas Shone’as būtinai užduos nepramoginės muzikos koncerte balandžio 22 d. muzikos fabrike „Loftas“ Vilniuje. Savo tirštu monolitiniu skambesiu vakarą pradės kvartetas „Fange“ iš Prancūzijos.

Pasauliui, kuriame liejasi ir liepsnoja nafta, dūzgia dronai ir griaudėja sprogimai, veidmainiams politikams besišypsant ekranuose ir dangstant savo tikruosius kėslus, „Author & Punisher“ pristato savo naujausią albumą „Nocturnal Birding“, pernai išleistą žinomos leidyklos „Relapse Records“.

Koncertinės agentūros „Facial Tumour Bookings“ kvietimu „Author & Punisher“ į Lietuvą atvyksta antrą kartą – prieš 4 metus drebėjo „gallery 1986“ betonas Vilniuje. Gyvi „Author & Punisher“ pasirodymai yra nepamirštami performansai, kuriuose žmogus, siekiantis tapti kiborgu grumiasi su kiborgu, siekiančiu išlikti žmogumi.

8 „Author & Punisher“ sukurti albumai intriguoja savo futuristinių garsų hiperfiziškumu, skleidžiamo paties menininko sukonstruotų aparatų – pasak Tristano, įprastais muzikiniais instrumentais norimo skambesio išgauti jam nepavyksta. Žemuose gaudesiuose akcentuojami grėsmingi tonai ir distopiška įtampa, maniakiškas metodiškumas – tai šį vardą išgarsino ne tik eksperimentinės, bet ir sunkiosios muzikos gerbėjų gretose. Neveltui „Author & Punisher“, kartais vadinamas „elektroniniais Neurosis“, turavo ne tik su pačiais „Neurosis“, bet ir tokiomis sunkiosios muzikos žvaigždėmis kaip „Godflesh“ ar „Tool“.

Jau du dešimtmečius „Author & Punisher“ kuria garsą manipuliuojančius prietaisus ir naikina ribą tarp žmogaus ir mašinos, įgarsindamas velniop besiritančio pasaulio garso takelį. Vis dėlto, nepaisant šalto mechaninės širdies plakimo, naujausias įrašas pasižymi išskirtinai organišku pojūčiu. Įkvėpimo albumui „Nocturnal Birding“ jis sėmėsi iš paukščių čiulbėjimo, kurį girdėdavo ir tyrinėdavo dirbdamas su savanorių grupėmis, pristatančiomis vandens ir maisto atsargas į migrantų kelius. Savanoriška veikla, paukščiai, gyvenimas susiskaldžiusioje, vis labiau į autoritarizmą grimztančioje valstybėje būsenoje kūrėją iš San Diego privertė išeiti iš savo komforto zonos. Likdamas joje net nepastebėsi, kad jau gyveni „Blade Runner“ distopijoje.

Be stiprios ir skvarbios žinutės, slypinčios muzikoje, tekstuose ir iliustracijose, „Nocturnal Birding“ leidžia Tristanui Shone’ui kaip niekada anksčiau savo karjeroje sinergizuotis su daugybe atlikėjų iš viso pasaulio. Nuo prancūzų menininkės Lucile Lejoly, dirbusios su grupe „Chat Pile“ ar festivaliu „Roadburn“, sukurto albumo viršelio iki Willo Putney, atsakingo už „Knocked Loose“, „Heriot“, „Body Count“, „Machine Head“ skambesį, miksavimo ir masteringo bei kviestinių svečių albumo įrašuose: prancūzų „Fange“, indoneziečių „Kuntari“ ar Megan Oztrosits iš Niujorko grupės „Couch Slut“ – visi šie išoriniai kūrybiniai indėliai atsispindi naujausiame „Author & Punisher darbe.

Tristanas Shone’as anksčiau yra bendradarbiavęs su kitais muzikantais – pavyzdžiui, 2022-ųjų albumą „Krüller“ įrašinėjo su grupės „Tool“ nariais, tačiau gitaristas Dougas Sabolickas (iš grupių „Ecstatic Vision“, „Plaque Marks“, „A Life Once Lost“ ir kt.) tapo pirmuoju tikru „Author & Punisher“ nariu. Šis muzikantas papildė Tristano melodijas ir suteikė joms ypatingą svorį, tuo kūrybiškai prisidėdamas prie „Nocturnal Birding“ charakterio suformavimo. „Nocturnal Birding“ tiesiogine prasme skamba paukščių čiulbėjimas, o melodijų ir ritmų perkėlimas į gitarą tapo medžiagos pagrindu, netikėta gamtos ir mechanizuotų garsų simbioze.

„Fange“ susibūrė 2013-aisiais Bretanėje, vedami bendro susižavėjimo griežta estetika, drąsiais sumanymais ir nepatogiais garsais. Per šiuos keliolika metų grupė nuo savo sludge šaknų perėjo prie death metalo, o pastaruoju metu sulydė savo skambesį su industriniais elementais ir programuotais būgnais. Nepaisant intensyvių gastrolių, „Fange“ sugeba beveik kasmet išleisti po albumą. Šiemet pasirodęs 8-tasis jų studijinis darbas „Purulences“ yra koncentruotas tarsi lazerio spindulys: žiaurios instrumentuotės ir žarnas stingdantys industriniai ritmai susiduria su nuodingu vokalu, svyruojančiu nuo dainuojamų, deklamuojančių eilių iki beveik himniškų, rėksmingų priedainių.