Vaikams daugiabučio kiemas – vieta, kur gali nutikti bet kas. Suaugusiesiems – dažnai tai tik kelias nuo automobilio iki namų durų. Net teatro kūrėjus, fotografuojančius kiemą, vaikai palaiko „Google Maps“. „KiemArta“ nori pažiūrėti, kas nutiktų, jei į savo kiemą vėl pažvelgtume vaiko akimis. Rugpjūčio 27-ąją Klaipėdoje Bandužių kiemuose lietuvių liaudies pasaka „Kaulinis Senis ant geležinio kalno“ virs gatvės teatro spektakliu „Kol pareisiu namo“.
Rugpjūčio 27-ąją tarp raudonų Bandužių daugiabučių pasirodys Kaulinis Senis, Gulbės, Paukščių motina ir kiti lietuvių liaudies pasakos herojai. Scena bus ne teatro salė, o tikras kiemas – su balkonais, gėlynais, vaikų žaidimų aikštele, automobiliais ir kaimynais. Daugiau nei keturiasdešimt jaunų menininkų iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Vilniaus dailės akademijos ir Kauno technologijos universiteto dešimt dienų kartu kuria spektaklį „Kol pareisiu namo“.
Dramaturgas Simas Zokaitis šią lietuvių liaudies pasaką vadina savotiška lietuviška herojų saga: „Tai lyg lietuviška superherojų versija. Avengeriai. Jonas Basanavičius surinko lietuviškų pasakų popuri – tai mūsų lietuviška Odisėja.“
Tačiau spektaklio kūrėjams svarbi ne tik pati pasaka. Dar svarbiau – kas nutinka, kai pasaka atsiranda vietoje, kurią žmonės yra taip įpratę matyti, kaip savaime suprantamą. Režisierė Monika Steponavičiūtė pasakoja, kad pirmieji susitikimai su Bandužių gyventojais atskleidė netikėtą dalyką: „Magija jau vyksta kieme. Gyventojai per balkonus pasirengę dalintis elektra, į gėlynus ateina vietinis juodas katinas. O vaikai, pamatę, kaip fotografuojame lokaciją, galvoja, kad esame „Google Maps.”
Vaikai dar mato savo kiemą kaip vietą, kurioje gali nutikti kažkas įdomaus. „KiemArta“ nori, kad tokį žvilgsnį susigrąžintų ir suaugusieji. Pasak projekto kūrėjų, kiemas neturėtų būti tik tarpinė stotelė tarp automobilio ir buto. Tai viena iš nedaugelio viešųjų erdvių, kurioje skirtingi žmonės kasdien gyvena šalia vieni kitų. Tačiau gyvenimas greta nebūtinai reiškia buvimą kartu. Režisierė Jurgita Rudėnaitė sako, kad būtent tokio susitikimo ir siekiama: „Norime žiūrovui sukurti jausmą, kad magija egzistuoja kiekviename kieme. Norime įberti žiupsnelį magijos į vakarinę blynų tešlą.“
„Kol pareisiu namo“ sąmoningai kuriamas ne tik tradiciniam teatro žiūrovui. Į pasakišką kiemą kviečiami vaikai, senjorai, kaimynai ir tie, kurie kultūros ieškoti Bandužiuose iki šiol neturėjo priežasties.
„KiemArta“ kūrėjai patys patiria, kad toks bendras buvimas keičia ne tik žiūrovą. Į projektą susibūrė skirtingų teatro sričių jauni menininkai, kurie mokosi kartu kurti ne konkuruodami, o pasitikėdami vieni kitais. Scenografė Maja Kriaučiūnaitė: „Paprastai dirbant akademijoje daug konkurencijos, įtampos, o čia tiek jaunų ambicingų menininkų, kurie visi dirba kartu ir vieni kitiems padeda.“
„Kol pareisiu namo“ – spektaklis apie sugrįžimą.
Ne tik pasakos herojų, bet ir mūsų pačių sugrįžimą į vietą, kuri kasdien yra prieš akis.
Rugpjūčio 27 d. 18.30 val. Kaulinis Senis atkeliaus į Jūrininkų pr. 6 ir Lūžų g. 4 kiemus. Renginys nemokamas ir atviras visiems.
Galbūt verta ateiti pažiūrėti, ar jūsų kieme dar liko vietos pasakai.
Komentarai