kOREkcijos in a mood

Va žiūriu į tai, kas dedasi aplinkui ir džiaugiuosi. Žmonės vis dėlto kažką veikia, kažką daro ir padaro. Vis dėl to gal suveikė tas amžinas priekaištas visiems nepatenkintiems kitų darbais – “Nepatinka – neik, nori geriau – padaryk”? Veiklos daug. Ir ne tik susijusios su tais reiškiniais ir dalykais, kuriuos aprašo ORE. Labiausiai džiugina tai, kad žmonės griebiasi įvairiausių darbų – nuo kalvystės iki interneto projektų. Ir tai nėra tuščias laiko švaistymas. Vis dažniau ir dažniau mes matome gerus rezultatus – įgyvendintus ambicingus siekius bei kuriamus naujus planus.

Na nesakykit, juk yra tiesos? Bent jau aš norėčiau tuo tikėti. Norėčiau tikėti, kad ne kiekvienas galvoja, kaip čia greičiau pravažiavus Lazdijus ar Kalvarijas. Taip pat juk ne kiekvienas skundžiasi, kad socialinės pašalpos per mažos ir iš jų neįmanoma išgyventi. Ne visi gi galvoja, kad neįmanoma rasti teisybės?

Galbūt visa tai galim vadinti naujosios kartos užgimimu. Kartos, pasiruošusios žaisti gyvenimą savo malonumui, o ne iš reikalo. Kartos, pasiruošusios parašyti savo sėkmės istoriją.

Tiesa, abejoju, ar visi nutuokia, kokia ta sėkmės istorija turėtų būti. Kartais susidaro toks įspūdis, kad pagrindinės jos rašymo taisyklės yra cinizmas, pasipūtimas, kitų pažeminimas ir beatodairiškas naudos siekimas. Kartais tenka matyti savim patenkintus arogantiškus prasisekėlius, visada laikančius save situacijos ir žmonių valdovais. Tokie tipai kiekvienu savo poelgiu į purvą trypia padorumą ir aplinkinių pasitikėjimą, slepiasi už kitų nugaros iškilus pavojui ir verčia kaltę kitiems. Patikėkit, jų pavardžių tarp sėkmės istorijos autorių tikrai nebus.

Nežinau, aš tai norėčiau, kad tų pavardžių būtų kuo daugiau. Įdomiau gyvent juk.