Pabėgimas į ateitį

Arba tiesiog nuo vietinio pesimizmo, pilko sermėgiškumo, bjaurumo, apsileidimo. Nedaug kas to nenorėtų. Iš Lietuvos pastaruoju metu visam laikui išvažiavo tūkstančiai jaunų ir ne tik žmonių.

Dabar visur – paimkime kad ir “Panelės” interneto tinklapio forumus – tiesiog perpildyta informacijos apie jaunus žmones, kurie dabar yra vieniši (arba ne) užsienyje, daugiausiai Vakarų Europos šalyse. Tai jau yra didelė – tačiau ne pati didžiausia – išvykimo iš dabartinės Lietuvos teritorijos banga.

Realiai paėmus, faktai yra kiti – lietuviškai kalbančiam ir sumaniam žmogui karjerą padaryti yra lengviau, nei Vakarų Europoje. Tuo pat metu, į Centrinės ir Vidurio Europos valstybes jau grįžta karta, kuri emigravo 80-90ųjų sandūroje. Pagaliau, daugelio žinios apie geidžiamą šalį daugiau buvo ne realybė, o svajonė suklijuota iš televizijos laidų ir pažįstamų pasak(ojim)ų mozaikos.

Tačiau, yra ir paprastas paaiškinimas – be tiesiog noro išpildyti spalvotą, o ne pilkai rudos spalvos gyvenimo svajonę. Iš tikrųjų, Lietuvoje ne per daugiausiai darbo vietų tegu ir keliomis kalbomis kalbantiems 20 – 25 m. žmonėms. Pavyzdžiui, jie beveik netampa universitetų dėstytojais. Pagaliau, ir mūsų vertybės kitokios. Tai – tiesiog mobilioji karta, kuriai nesvarbu kur gyventi.

Užsieniečiams jau išsiųstas signalas – Lietuvą iš pagrindų pakeisti norinti karta nenori joje gyventi. Tiesa, ne visi.

Na, gal ir gerai. Juk spalvotų televizorių niekas nemaino į juodai baltus, ar ne?