Disko noveau: visu greičiu pirmyn!

Užsienio spauda rašo, kad ši šutvė jau čia, šalia mūsų, ir atvyko jie niekieno neatsiklausę. Tiesa, beveik niekieno ir nepastebėti. Tokius visi jau senai pamiršo: mada praėjo, skoniai pasikeitė ir gyvenimas nuskubėjo į priekį neatsisukdamas. Bet frykai – patys tikrieji frykai – niekada nenustojo tikėję le freak, gerai pažįstamu „boing-bum-tsssčiak“ ir „čiuga-čiuga-čiuga“. Kaip ir priklauso, jie pasirinko gryną, tyriausią elektroninę muziką – visai ne todėl, kad gražiai išrikiuoti “sekvenseriai” ir procesoriai atrodo šauniai, ir jau tikrai ne todėl, kad kažkas kažkada leptelėjo, kad semplerių ir sintezatorių muzika – naujosios kartos muzika. Ne ne, tiesiog be electro jie nematė iš ko rinktis.

Buvo laikai, kai elektronikos keliu pasukdavo tik drąsiausi ir maištingiausi – be KRAFTWERK, Philipo Schaefferio ar Pierre Henry retam pavykdavo patekti muzikinės visuomenės akiratin. Tačiau šiandien, jei tik nesusirauksit išgirdę, pavyzdžiui, 80-ųjų Vokietijos hardsynth dueto DAF, nedvejodami pulkit įrašinėti demo juostą. Kodėl? Todėl, kad daugybė viešųjų ryšių agentūrų tik to ir telaukia. Rimtai. Pastarąjį pusmetį Vakarai tarytum pašėlo dėl electro, ir naujieji frykai atsidūrė pačiame dėmesio centre, nors, kaip visada, apie tai sužinojo paskutiniai.

Turint omenyje jaunų analoginį electro grojančių grupių, išleidžiamų įrašų bei vakarėlių gausą, tampa akivaizdu, kad įvairiuose biuruose netyla kalbos apie „naująją sceną“ ir „radikalų judėjimą“, tarytum popmuzika eilinį kartą tuoj tuoj bus išgelbėta. Visi kaip pašėlę ieško madingiausio ir šauniausio žodelyčio, tinkančio apibūdinti aibei įvykių, projektų, garsų ir įvaizdžių: jau atsirado electroclash (kildinamas iš to paties pavadinimo neva kasmetinio penkias dienas trunkančio elektroninės muzikos festivalio Niujorke), electro-punk (asociacija tikriausiai kilo tūlam visažinius įžvelgus šiokį tokį DIY atspalvį electro scenoje), akivaizdusis disko noveau, teutonica (aliuzija į vokiškas šaknis?), ir, žinoma, THABAEEETML (There’s Always Been An Early Eighties Element To My Lifestyle, ką gi daugiau gali reikšti trys E). Tačiau net po tokių pastangų tampa aišku, kad net grupės, apie kurias rašoma daugiausia (FISCHERSPOONER, ADULT, LADYTRON ir kitos) yra pernelyg autentiškos ir skirtingos, kad būtų dedamos ant tos pačios lentynos. Jos atėjo iš skirtingų aplinkų, skiriasi klausytojų auditorijos, ką jau ten – daugelis naujų electro atlikėjų kalba skirtingomis kalbomis. Žinant, jog electro kaip žanras atsirado kartu su jungikliais, mygtukais, klaviatūromis ir ritmo mašinomis, tampa akivaizdu, kad visi šie šaunūs naujadarai beprasmiai. Niekam nereikalingi.

Naujieji terminai dar nebuvo sugalvoti, kad Paryžiaus, Milano ir Niujorko madų šou žiūrovai jau lingavo pagal kiek padrikus ir spartietiškus neo-frykų ritmus. Taip taip, būtent mados renginių diskžokėjai jau prieš keletą sezonų ėmė kultivuoti naująjį electro stilių, sėkmingai užkariavusį podiumus ir privačius mados dizainerių bei manekenių vakarėlius analoginėmis, vienu pirštu išgrojamomis melodijomis ir “arpedžiuotais” bosais. Neatsitiktinai: aštuoniasdešimtųjų stilius grįžo į madą, ir osciliuoti garsai puikiai derėjo prie naujųjų-senųjų kolekcijų.

Tačiau ieškoti paralelių tarp aštuoniasdešimtųjų mados ir electro atgimimo būtų pernelyg banalu: jei įmetėję mados grandai puikiai mena anuos laikus, tai daugma electro atlikėjų yra pavydėtinai jauni – retas teįpusėjęs trečia dešimtį. Tikriausiai neverta nė spėlioti, kelintais metais daugelis jų pirmą kartą išgirdo KRAFTWERK.

Aštuoniasdešimtųjų etiketės įnirtingai kratosi ir DJ Hell, bene vienas iškiliausių Europos electro scenos veikėjų, vadovaujantis Miuncheno International Deejay Gigolo įrašų firmai, po kurios sparnu nūnai glaudžiasi pirmo ryškumo žvaigždės: Miss Kittin su The Hacker, Davidas Carretta, TIGA, CROSSOVER, FISCHERSPOONER ir Christopheris Justas. Galbūt nenuostabu, kad DJ Hell į muzikinės žiniasklaidos akiratį pateko visai nesenai, nors Gigolo vadovauja jau penkerius metus. „Situacija darosi nevaldoma“, – skundžiasi jis. “Telefonas netyla, ir klausimai apie Gigolo turbūt niekada nesibaigs. Tai glosto savimeilę, bet atrodo, visiems žurnalistams rūpi viena: kažkoks aštuoniasdešimtųjų atgimimas. Kiek kartų man reikės rėkti į ragelį, kad Gigolo su aštuoniasdešimtaisiais neturi nieko bendra?!” – nejučia pakelia balsą DJ Hell, – “Ar nors vienas jų klausėsi naujojo PEACHES albumo? Jos Roland 909 skambesys yra absoliučiai naujoviškas, tiesiog genialus!“. Tai ne kokia pigi reklama – PEACHES Hell’o firmoje nėra išleidusi nė vieno įrašo. „Gigolo pagalba stengiuosi daryti kažką naujo. Džiugu, kad pastangos neina per niek: per Gigolo pristatymą Londone fanai bandė įsiveržti į mūsų kambarius viešbutyje“, – ironizuoja Hell’as.

Kiek panašiai jaučiasi ir tarptautinio trio CHICKS ON SPEED merginos. Dar prieš tris metus spauda atsainiai vadino jas kvaištelėjusiomis, tačiau šiandien epitetai smarkiai pasikeitę: „naujos eros pranašės“, „merginos su vizija“. Išgarsėjusios dabar jau klasika tapusiais singlais „Eurotrash Girl“ ir „Glamour girl“, mergužėlės atkreipė į save dėmesį įspūdingais neo-situacionistiniais pasirodymais koncertų metu, sukūrė keletą vienkartinių drabužių kolekcijų ir ne kartą siutino meno pasaulį ciniškais dadaistiniai išsišokimais. Tačiau ir to neužteko, kad CHICKS ON SPEED būtų pakrikštytos nouvelle vague electrique pionierėmis. „Būtų visai smagu“, – porina Alex Chick, kalbėdama visos grupės vardu, „tačiau mes tesame viena iš daugelio grupių, tęsiančių seną, dar Fluxus judėjimo laikais gimusią, tradiciją. Tradiciją, pradėtą Yoko Ono, Yayoi Kusama, Vivienne Westwood ir daugelio kitų… Todėl mums visiškai nerūpi būti pripažintoms šios neva naujosios scenos pionierėmis. Svarbiausia yra groti ir skleisti žmonėse savo idėjas, o ne maitinti žurnalistiką ir didelių bendrovių verslo strategijas“.

Tai ne tuščios kalbelės: CHICKS ON SPEED ne per seniausiai įkūrė savo įrašų firmą COS Records, kurios leidžiamų atlikėjų įvairovė puikiai atspindi merginų požiūrį į tarptautinę šiuolaikinės šokių muzikos sceną: prancūzai DAT POLITICS, amerikietės feminitės LE TIGRE, PIG CAT AND CO.W ir paslaptingas pokštininkas SYLVESTER BOY. COS Records netrukus išleis ir naująjį CHICKS ON SPEED albumą, o gegužės 30 d. turi pasirodyti singlas „Fashion Rules“, kurio viršelio autorius ne kas kitas, o pats ponas Carlas Lagerfieldas, kaip paaiškėjo – senas COS draugelis.

Beje, CHICKS ruošiasi išleisti ir limited edition seriją krepšių nešiojamiems kompiuteriams… kalbama, kad tai bus tikslios naujausio Chanel rankinuko replikos. Aštuoniasdešimtųjų atgimimas? Taip taip, kažkur “laptope” turiu KRAFTWERK MP3.