CREAMFIELDS ČEKIJOJE: GERIAUSIAS PIRMAS KARTAS

Rugpjūčio 9 d. žinomiausias britų šokių muzikos open air įvykis “Creamfields” pirmą kartą įvyko Rytų Europoje – netoli Prahos esančiame gražiai žolyte nuaugusiame aerodrome. Septyniose scenose pasirodė tokie šokių kultūros trubadūrai, kaip UNDERWOLRD, PAUL OAKENFOLD, TIMO MAAS, LAYO AND BUSHWACKA, DJ SHADOW, KOSHEEN, XPRESS 2, CORVIN DALEK ir t.t.

Tą naktį 20 km. už Prahos esančioje laukymėje susirinko virš 20.000 žmonių, buvo planuota iki 20.000. Kaip tik todėl penktą ryto baigėsi visi enerdžaizeriai, tekila, vodka, limonadai ir kiti visų mėgstami gėrimai (išskyrus pepsi). Bet mums tai buvo nė motais, nes visą tekilą išgėrėme patys ir mes, lietuviai, tikrai negodūs žmonės, tad kai viskas baigiasi daug nedejuojam.

Dar važiuodami autostrada (tiksliau užstrigę siaubingam 5 kilometrų kamštyje prie Prahos) susipažįstam su pirmaisiais draugais, kurie išgirdę mūsų galingos autoaudiosistemos skleidžiamus dundesius pradeda mojuoti ir klausinėti ar mes latviai. Ne, mes kalbam angliškai ir taip pat varom į “Creamfields”. Mašinų virtinė lėtai traukia iš miesto. Apie trečdalis čia užstrigusiųjų važiuoja į festivalį. Kiti tikriausiai į kaimą.

Apie 7 mes jau vietoje. Niekada nebūna prošal pradžioje truputį pasitrainioti ir tikrai įsitikinti, kad dylerių čia rasti bus sunku. Bet jų gal ir nebereikia. Temsta ir iš palapinių bei dviejų masyvių open air scenų jau bumpsi visiems malonūs garsai. Tris kartus valio.

Ko gero masyviausias veiksmas vyko antroje pagal dydį atviroje scenoje, kur visą laiką buvo talžomas pats normaliausias ir solidžiausias techtransas, techhausas, haustechas, transtechas, progrestransas, transprogresas, galiausiai viskas kas su masyviu ritmu. Kaip tik čia po keletą valandų kalbasino TIMO MAAS, CORVIN DALEK, PAUL OAKENFOLD (kad ir kokį šūdą jis kartais miežtų, tą naktį jis grojo dieviškai), vietiniai tikrai niekuo neatsiliekantys nuo vakariečių disko žokėjai. Kaip tik grojant PAUL OAKENFOLD virš “Creamfields” pliūptelėjo saliutai – pam param, kaip linksma visiems buvo, net ir tam senukui prie vertuškių, kuris įpratęs, kad visi žiūrėtų į jį. Bet jis tikriausiai nematė susirinkusių mergyčių ignorancijos ir atsuktų užpakaliukų, nes pats nosį buvo užrietęs į dangų. Valio!

Jei papiktžodžiaut, tai būtų galima tik apie UNDERWOLRD, kurių stebėti prie pirmos pagrindinės atviros scenos susirinko kone pusė žmonių. Jų pasirodymas man kažkuo priminė U2 grajinimą Strahovo stadione Prahoje prieš keletą metų, kai scena kažkur toli, matai tik bėgiojančias ant jos skruzdėlytes ir labiau dėmesį traukia šalia stovinčios briunetės kūno miniatiūros, nei kažkur toli per neprieinamą minią pasklydę seniai girdėti gabaliukai (geri gabaliukai, bet seniai girdėti…) Taip sakant jokios intrigos.

Bet prieš UNDERWOLRD šioje scenoje buvo kur kas kitas gyvenimas, nes čia nuo 9 vakaro grojo DJ SHADOW. O jis su savo naujuoju albumu “Private Press” yra tikras dievas, nors ir negroja gero transo. Trys sujungti dideli ekranai jam už nugaros rodė mums naujausius video koliažus ir klipus, kartais kažkieno magiška dėka atvaizduodami ir gyvą beigi stebuklingą meistriškumo įrodymą – jo skrečavimą. Keturi patefonai, balso sempleris, sintikas, didelis mikšeris ir dar keli pribambasai – tai DJ SHADOW instrumentai, kuriais jis kuria visus savo garsus. Prabangu ir nuostabu.

Tą stebuklingąją pirmąją ir geriausią “Creamfields” naktį mums artimame taip sakant Rytų Europos užsienyje buvo išgerta 40.000 litrų paprasčiausio vandens (nekalbant apie kitus gėrimus), kuris buvo išmyžtas 140-yje kilnojamų tualetų, pagrindinėse atvirose scenose buvo ekstremaliai ištestuotos 104 kW garso sistemos, vienu metu prie didžiausios scenos buvo susirinkę apie 10.000 žmogiukų. Beje, jie buvo labiau suaugę, daugiau gyvenime matę ir daugiau keiksmažodžių žinantys nei tie, kurie buvo susirinkę pernai taip pat labai puikiame OPEN AIR FIELD festivalyje vėlgi netoli tos pačios Prahos (šiemet pagrindinės OPEN AIR FIELD festivalio žvaigždės buvo CHEMICAL BROS).

Taigi pirmasis “Creamfields” open air Rytų Europoje pavyko ir netgi labai. Džiugino viskas – ir saulutė, ir mėnulis, ir gerai nusiteikę žmonės ir netgi tie specialieji festivalio žetonai, kurie buvo vienintelis atsiskaitymo būdas. Beje, iš pradžių jų reikėjo nusipirkti, o tai reiškė, kad reikėjo atstovėti nechilose eilėse. Bet kai kišenės prisipildo plastmasėlių, viskas iš karto pagerėja. Tai ką, labai diena džiūnanti Čekija, ruoškitės kitąmet priimti dar didesnį desantą iš Lietuvos. Tik prašom be potvynių, nors šį kart juos pamatėm jau tik grįžę per LRT…